Kas laikoma žemu kraujo spaudimu?
Normaliu kraujo spaudimu laikomas 120/80 mmHg rodiklis. Hipotenzija diagnozuojama, kai viršutinis (sistolinis) rodiklis yra mažesnis nei 90 mmHg, o apatinis (diastolinis) – mažesnis nei 60 mmHg. Vis dėlto svarbu vertinti ne tik skaičius, bet ir savijautą – kai kurie žmonės su spaudimu 90/60 jaučiasi puikiai, o kitiems tas pats rodiklis sukelia stiprų negalavimą.
Kokios priežastys lemia žemą spaudimą?
Žemas kraujospūdis gali būti tiek laikinas, tiek lėtinis reiškinys. Pagrindinės priežastys yra:
1. Skysčių trūkumas. Dehidratacija – viena dažniausių priežasčių. Kai organizme trūksta vandens, sumažėja kraujo tūris, todėl krenta spaudimas. Tai gali nutikti karštu oru, sportuojant ar sergant infekcijomis.
2. Maistinių medžiagų trūkumas. Nepakankamas geležies, vitamino B12 ar folio rūgšties kiekis gali sukelti mažakraujystę, dėl kurios krenta kraujo spaudimas ir atsiranda silpnumas.
3. Staigus kūno padėties keitimas. Ortostatinė hipotenzija – būklė, kai spaudimas krenta atsistojus. Tai dažnai pasitaiko vyresniems žmonėms arba vartojant tam tikrus vaistus (pvz., diuretikus ar antihipertenzinius).
4. Širdies veiklos sutrikimai. Kai širdis nepajėgia tinkamai pumpuoti kraujo, spaudimas gali būti per žemas. Tai gali rodyti širdies nepakankamumą ar širdies ritmo sutrikimus.
5. Endokrininės ligos. Skydliaukės, antinksčių ar cukrinio diabeto sutrikimai gali lemti kraujospūdžio kritimą dėl hormonų disbalanso.
6. Nėštumas. Dėl kraujo tūrio padidėjimo ir hormoninių pokyčių nėščiosioms spaudimas neretai sumažėja. Tai laikinas reiškinys, tačiau svarbu vengti dehidratacijos ir staigių judesių.
Kokie simptomai rodo per žemą spaudimą?
Kai kraujospūdis per mažas, smegenys, širdis ir kiti organai gauna mažiau deguonies. Tai sukelia šiuos simptomus:
• galvos svaigimas, ypač atsistojus;
• silpnumas, nuovargis;
• blyškumas, šaltas prakaitas;
• neryškus matymas;
• pykinimas;
• šaltos rankos ir pėdos;
• kartais – trumpalaikis alpimas.
Staigus spaudimo kritimas gali būti pavojingas, nes žmogus gali prarasti sąmonę ir susižaloti. Ilgalaikė hipotenzija taip pat nepageidautina – ji gali trikdyti kraujo tiekimą svarbiems organams.
Kuo žemas kraujo spaudimas pavojingas?
Ilgainiui dėl lėtinės hipotenzijos organizmas gali nepakankamai aprūpinti audinius deguonimi, o tai sukelia bendrą silpnumą, koncentracijos sutrikimus, nuovargį. Sunkesniais atvejais gali sutrikti širdies, smegenų ar inkstų veikla. Pavojingiausia yra staigi hipotenzija, kai kraujospūdis nukrenta per kelias sekundes – tai gali baigtis alpimu ar net šoku.
Ypač atsargūs turėtų būti vyresni žmonės. Jiems kraujospūdžio svyravimai dažnai sukelia pusiausvyros sutrikimus, griuvimus ir kaulų lūžius. Taip pat hipotenzija gali pabloginti esamus širdies ar inkstų sutrikimus.
Kaip elgtis, kai spaudimas nukrenta?
Jeigu pajutote silpnumą, galvos svaigimą ar neryškų matymą, svarbu imtis paprastų veiksmų:
• atsisėskite arba atsigulkite, pakelkite kojas aukščiau širdies lygio;
• išgerkite stiklinę vandens arba sūraus skysčio (pvz., mineralinio vandens);
• jei esate lauke, raskite pavėsį ar vėsesnę vietą;
• venkite staigiai atsikelti iš lovos ar kėdės;
• stenkitės giliai kvėpuoti ir išlikti ramūs.
Jeigu spaudimas krenta dažnai, verta turėti namų kraujospūdžio matuoklį ir fiksuoti rodiklius kelis kartus per dieną. Tai padės gydytojui nustatyti, ar reikalingas gydymas ar gyvenimo būdo korekcija.
Ką daryti, jei hipotenzija kartojasi?
Jei žemas kraujospūdis tampa nuolatine problema, reikėtų pasitarti su šeimos gydytoju ar kardiologu. Gydytojas gali paskirti papildomus tyrimus – EKG, kraujo tyrimus, hormonų analizę. Kartais būtina koreguoti mitybą, padidinti fizinį aktyvumą ar pakeisti vartojamus vaistus.
Mitybos rekomendacijos esant žemam spaudimui
• Valgykite dažniau, bet mažesnėmis porcijomis, kad kraujospūdis nenukristų po valgio.
• Gerkite pakankamai skysčių – bent 1,5–2 litrus per dieną.
• Įtraukite į mitybą produktus, turinčius šiek tiek daugiau druskos, jei gydytojas neprieštarauja.
• Vartokite geležies ir B grupės vitaminų turtingus maisto produktus – mėsą, kiaušinius, pupeles, žalialapes daržoves.
• Venkite alkoholio, nes jis plečia kraujagysles ir gali dar labiau sumažinti spaudimą.
DUK
Ar žemas kraujo spaudimas pavojingas gyvybei?
Lengva hipotenzija paprastai nėra pavojinga, tačiau staigus spaudimo kritimas gali sukelti šoką ar sąmonės netekimą. Tai ypač pavojinga senyvo amžiaus žmonėms.
Ar galima vartoti kavą?
Kofeinas laikinai pakelia kraujospūdį, todėl saikingas kavos ar žaliosios arbatos vartojimas gali padėti. Tačiau persistengti nereikėtų – poveikis laikinas.
Ar žemas spaudimas būdingas tik moterims?
Ne, jis pasitaiko abiejų lyčių žmonėms. Moterims dažniau pasireiškia dėl hormoninių svyravimų ar mažesnio kraujo tūrio.
Ar fizinis aktyvumas padeda?
Taip. Reguliari fizinė veikla stiprina širdį, gerina kraujotaką ir padeda stabilizuoti spaudimą. Rekomenduojami pasivaikščiojimai, plaukimas, joga.
Kaip palaikyti stabilų kraujo spaudimą kasdien
Stabilus kraujo spaudimas priklauso nuo subalansuotos mitybos, pakankamo poilsio ir fizinio aktyvumo. Svarbu nepervargti, vengti ilgalaikio streso ir reguliariai matuoti spaudimą. Net jei žemas spaudimas jums įprastas, stebėkite, ar neatsiranda naujų simptomų – tai gali būti ženklas, kad organizmui reikia daugiau dėmesio. Kruopšti savistaba ir tinkama priežiūra padeda išvengti nemalonių hipotenzijos padarinių ir užtikrina gerą savijautą kasdien.
