Ką reiškia diastolinis spaudimas?
Kraujo spaudimas matuojamas dviem skaičiais – viršutiniu (sistoliniu) ir apatiniu (diastoliniu). Viršutinis rodo slėgį arterijose, kai širdis susitraukia, o apatinis – kai širdis atsipalaiduoja tarp dūžių. Diastolinis spaudimas atspindi, kaip gerai kraujagyslės palaiko slėgį, kai širdis ilsisi. Normalus diastolinis spaudimas suaugusiam žmogui paprastai svyruoja nuo 70 iki 80 mmHg.
Kai šis rodiklis krenta žemiau 60 mmHg, laikoma, kad diastolinis spaudimas yra per žemas. Kai kuriais atvejais tai gali būti laikina reakcija, tačiau nuolat žemas rodiklis gali signalizuoti rimtesnes sveikatos problemas.
Galimos priežastys
Žemo diastolinio spaudimo priežastys gali būti įvairios – nuo natūralių kūno pokyčių iki lėtinių ligų. Dažniausios iš jų:
• Dehidratacija – kai organizmas netenka skysčių, sumažėja kraujo tūris ir krenta spaudimas.
• Širdies veiklos sutrikimai – susilpnėjęs širdies raumuo ar širdies vožtuvų problemos gali trukdyti kraujui cirkuliuoti normaliai.
• Hormonų disbalansas – skydliaukės ar antinksčių veiklos sutrikimai veikia kraujospūdžio reguliavimą.
• Vaistų poveikis – kai kurie kraujospūdį mažinantys, antidepresantai ar diuretikai gali sumažinti diastolinį spaudimą.
• Kraujagyslių elastingumo sumažėjimas – dažnai pasireiškia vyresnio amžiaus žmonėms, kai kraujagyslės praranda gebėjimą susitraukti ir išlaikyti tinkamą slėgį.
• Mitybos nepakankamumas – trūkstant druskos ar esminių mineralų, kraujospūdis gali kristi.
Simptomai, į kuriuos reikia atkreipti dėmesį
Žemas diastolinis spaudimas ne visada sukelia ryškius simptomus, tačiau kai organizmui ima trūkti deguonies, pasireiškia šie požymiai:
• galvos svaigimas ar silpnumas;
• nuovargis ir energijos trūkumas;
• regėjimo neryškumas;
• širdies plakimo pojūtis (tachikardija);
• šaltos rankos ir pėdos;
• kartais – sąmonės praradimas ar alpimas.
Jei šie simptomai pasikartoja dažnai, būtina kreiptis į gydytoją. Ilgalaikis žemas diastolinis spaudimas gali sukelti pavojingas pasekmes – ypač jei kartu sumažėja ir kraujo aprūpinimas širdies raumeniu.
Kuo pavojingas žemas diastolinis spaudimas?
Per žemas diastolinis spaudimas reiškia, kad širdis ir kraujagyslės negauna pakankamo kraujo kiekio tarp dūžių. Dėl to:
• sumažėja kraujo tekėjimas į širdies raumenį – gali kilti išemijos ar net širdies priepuolio rizika;
• smegenys gauna mažiau deguonies – gresia alpimas, koncentracijos praradimas ar net trumpalaikis sąmonės netekimas;
• gali išsivystyti lėtinis nuovargio sindromas dėl nepakankamos organų aprūpinimo krauju.
Vyresniems žmonėms ši būklė ypač pavojinga, nes jų kraujagyslės mažiau elastingos, o širdis jautresnė deguonies trūkumui. Tuo tarpu jaunam, sveikam žmogui vienkartinis žemas spaudimas dažniausiai nėra pavojingas – organizmas greitai prisitaiko.
Kaip padidinti diastolinį spaudimą?
Pirmiausia svarbu nustatyti priežastį. Jei žemas spaudimas susijęs su dehidratacija, hormonų disbalansu ar vaistų vartojimu, gydymas bus skirtingas. Tačiau yra bendrų rekomendacijų, kurios padeda stabilizuoti kraujospūdį:
• Gerkite pakankamai vandens – 1,5–2 litrus per dieną, ypač karštu oru;
• Valgykite subalansuotai – įtraukite daugiau daržovių, liesos mėsos, žuvies, viso grūdo produktų;
• Venkite ilgalaikio stovėjimo – jei tenka stovėti, judinkite kojas, kad kraujas cirkuliuotų;
• Kelkite kūną iš gulimos padėties lėtai – tai padės išvengti galvos svaigimo;
• Matuokite spaudimą reguliariai – tai padės pastebėti tendencijas ir pokyčius;
• Pasitarkite su gydytoju dėl druskos kiekio – kai kuriems žmonėms šiek tiek didesnis jos kiekis padeda pakelti spaudimą.
Kada būtina gydytojo pagalba?
Jei diastolinis spaudimas nuolat būna žemiau 60 mmHg ir lydi galvos svaigimas, silpnumas ar širdies permušimai, būtina kreiptis į šeimos gydytoją ar kardiologą. Specialistas gali paskirti tyrimus – elektrokardiogramą, kraujo tyrimus, echokardiogramą – kad nustatytų priežastį. Kai kuriais atvejais gali prireikti koreguoti vaistus arba skirti papildomą gydymą.
DUK
Koks laikomas pavojingai žemu diastoliniu spaudimu?
Kai apatinis rodiklis yra mažesnis nei 50–55 mmHg ir lydi simptomai, tai laikoma pavojingu, ypač vyresnio amžiaus žmonėms.
Ar žemas diastolinis spaudimas visada reiškia širdies ligą?
Ne, kartais jis būna dėl dehidratacijos, streso ar laikino organizmo išsekimo, tačiau svarbu išsiaiškinti priežastį.
Ar galima padidinti spaudimą mityba?
Taip, padeda maistas su pakankamu druskos kiekiu, baltymais ir vitaminais B grupės bei geležimi, kurie palaiko kraujotaką.
Ar žemas diastolinis spaudimas pavojingas sportuojant?
Lengvas fizinis aktyvumas paprastai naudingas, tačiau jei sportuojant svaigsta galva ar silpsta kojos, būtina sustoti ir pailsėti.
Stabilus spaudimas – geros savijautos garantas
Kraujo spaudimas yra vienas svarbiausių sveikatos rodiklių, todėl verta atkreipti dėmesį ir į apatinį skaičių. Žemas diastolinis spaudimas ne visada kelia pavojų, tačiau ignoruoti jo neverta. Reguliarus matavimas, sveika mityba, pakankamas poilsis ir, prireikus, gydytojo priežiūra padeda išlaikyti širdį stiprią, o savijautą – stabilią kiekvieną dieną.
