Kada reikia mažinti temperatūrą?
Nedidelis karščiavimas (iki 38 °C) dažniausiai nėra pavojingas ir net naudingas – organizmas aktyviau kovoja su infekcija. Vis dėlto, jei temperatūra viršija 38,5 °C, sukelia galvos skausmą, silpnumą ar raumenų skausmus, ją galima mažinti. Ypač svarbu tai daryti vaikams, senjorams ir žmonėms, turintiems širdies ar kvėpavimo sutrikimų.
Jei karščiavimas tęsiasi ilgiau nei tris dienas, pasireiškia stiprus šaltkrėtis, traukuliai ar kvėpavimo sunkumai, būtina kreiptis į gydytoją – tai gali rodyti rimtesnę infekciją.
Natūralūs būdai mažinti temperatūrą
Prieš griebiantis vaistų, galima išbandyti natūralius būdus, kurie padeda kūnui palaipsniui atvėsti ir jaustis geriau.
1. Gerkite daug skysčių. Karščiuojant organizmas netenka daug vandens per prakaitą ir kvėpavimą. Gerkite šiltą vandenį, žolelių ar vaisių arbatą, sultinius. Venkite kavos ir alkoholio, nes jie gali skatinti skysčių netekimą.
2. Ilsėkitės ir venkite fizinio krūvio. Kūnui reikia energijos kovoti su infekcija, todėl svarbu ilsėtis. Venkite per didelio judėjimo, fizinio darbo ar sporto, kol temperatūra normalizuosis.
3. Lengvai apsirenkite ir vėdinkite patalpą. Per storas apklotas ar šiltas drabužis gali trukdyti kūnui atvėsti. Rinkitės lengvus, kvėpuojančius audinius, o kambaryje palaikykite 20–22 °C temperatūrą ir gerą oro cirkuliaciją.
4. Naudokite šaltus kompresus. Ant kaktos, sprando ar riešų uždėkite drungnu vandeniu suvilgytą rankšluostį. Venkite labai šalto vandens ar ledo – per staigus temperatūros pokytis gali sukelti drebulį, dėl kurio kūnas dar labiau įkais.
5. Maudykitės drungname vandenyje. 5–10 minučių vonia ar dušas su maždaug 36 °C vandeniu padeda palaipsniui atvėsinti kūną. Po maudynių svarbu gerai nusisausinti ir pailsėti.
Maistas ir gėrimai, kurie padeda karščiuojant
Karščiuojant dažnai dingsta apetitas, tačiau organizmui reikia energijos ir vitaminų. Verta rinktis lengvai virškinamą maistą – daržovių sriubas, trintus vaisius, jogurtus ar avižinę košę. Gėrimai su vitaminu C, pavyzdžiui, šiltas vanduo su citrina ar šermukšnių arbata, padeda stiprinti imunitetą ir greitinti sveikimą.
Jei temperatūra kyla dėl virusinės infekcijos, svarbu vengti cukraus pertekliaus, nes jis gali silpninti imuninį atsaką. Geriausia valgyti mažomis porcijomis, bet dažnai – taip kūnas gaus reikiamų maistinių medžiagų be papildomo krūvio virškinimui.
Kada prireikia vaistų?
Jeigu temperatūra pakyla virš 38,5–39 °C ir natūralūs metodai nepadeda, galima vartoti karščiavimą mažinančius vaistus. Dažniausiai naudojami:
• Paracetamolis – saugus ir veiksmingas daugeliui žmonių, tinka net vaikams;
• Ibuprofenas – mažina ir temperatūrą, ir uždegimą, tačiau jo reikėtų vengti, jei yra skrandžio ar inkstų sutrikimų;
• Aspirinas – tinka suaugusiesiems, tačiau nerekomenduojamas vaikams dėl galimo Reye sindromo rizikos.
Vaistus reikia vartoti tik pagal nurodytas dozes. Jei temperatūra nepavyksta sumažinti per 3–4 valandas ar ji vėl pakyla, patartina kreiptis į gydytoją. Svarbu atsiminti, kad vaistai pašalina simptomus, bet ne pačią priežastį – infekciją.
Kada temperatūra pavojinga?
Kai kūno temperatūra pasiekia 39–40 °C ir trunka ilgiau nei vieną dieną, tai jau pavojinga būklė, ypač vaikams, senjorams ir žmonėms su lėtinėmis ligomis. Jei atsiranda šie simptomai, reikia skubios medicininės pagalbos:
• stiprus galvos skausmas ar kaklo sustingimas;
• sąmonės sutrikimai, sumišimas;
• dusulys ar krūtinės skausmas;
• traukuliai ar stiprus raumenų drebulys;
• nuolatinis vėmimas, viduriavimas ar dehidratacija.
DUK
Kiek laiko galima laikyti pakilusią temperatūrą?
Lengvas karščiavimas (iki 38 °C) gali tęstis 2–3 dienas. Jei temperatūra išlieka aukšta ilgiau nei 72 valandas, būtina gydytojo konsultacija.
Ar visada reikia numušti temperatūrą?
Ne, jei temperatūra iki 38 °C ir jaučiatės pakenčiamai, geriau leisti organizmui kovoti su infekcija. Temperatūrą mažinkite tik tada, kai ji tampa per didelė ar sukelia didelį diskomfortą.
Ar padeda alkoholiniai trynimai?
Ne, to daryti nerekomenduojama – alkoholis gali įsigerti per odą, dirginti kvėpavimo takus ir dar labiau apsunkinti būklę.
Ar galima naudoti šaltus kompresus ant viso kūno?
Ne, užtenka kaktos, sprando ir riešų sričių. Venkite ledo ar labai šaltų rankšluosčių, nes per greitas vėsinimas gali sukelti šaltkrėtį.
Kaip greičiau pasveikti?
Norint greičiau atsigauti po karščiavimo, svarbiausia – poilsis, pakankamas skysčių kiekis ir švelni, subalansuota mityba. Jei temperatūra laikosi ilgiau, atsiranda naujų simptomų ar savijauta blogėja, reikėtų kreiptis į gydytoją. Kartais paprastas karščiavimas gali slėpti rimtesnę infekciją, todėl atidumas ir savalaikė reakcija – geriausia prevencija komplikacijoms.
Tad jei temperatūra užklupo netikėtai, nepanikuokite – kūnas tiesiog gina save. Leiskite jam pailsėti, palaikykite komfortą ir, jei reikia, pasitelkite paprastas, veiksmingas namų priemones. Daugeliu atvejų to pakanka, kad sveikata greitai sugrįžtų į normą.
