Kokios priežastys dažniausiai sukelia skausmą smilkiniuose?
Skausmas smilkiniuose gali būti laikinas ar pasikartojantis. Štai dažniausios priežastys, sukeliančios šį nemalonų pojūtį:
1. Įtampos galvos skausmas. Tai labiausiai paplitusi priežastis. Skausmas būna abipusis, maudžiantis, tarsi veržiantis galvą ar spaudžiantis smilkinius. Jis dažnai pasireiškia po ilgo darbo prie kompiuterio, streso, nemigos ar įtampos kaklo raumenyse.
2. Migrena. Migreninis skausmas paprastai pasireiškia vienoje galvos pusėje, dažnai smilkinio srityje. Jį gali lydėti pykinimas, jautrumas šviesai ir garsams, regėjimo sutrikimai. Migrena gali trukti nuo kelių valandų iki kelių dienų.
3. Miego trūkumas ir dehidratacija. Nepakankamas poilsis ir skysčių trūkumas tiesiogiai veikia kraujotaką ir nervų sistemą, todėl gali sukelti spaudžiantį skausmą smilkiniuose.
4. Hormoniniai pokyčiai. Moterys dažnai patiria smilkinių skausmą prieš menstruacijas, nėštumo metu ar dėl hormoninės kontracepcijos vartojimo. Tai susiję su estrogeno kiekio svyravimais.
5. Kraujospūdžio svyravimai. Aukštas arba žemas kraujospūdis gali sukelti pulsavimą smilkiniuose. Kai kuriems žmonėms skausmas tampa pirmu požymiu, kad kraujospūdis padidėjęs.
6. Temporalinio arterito rizika. Tai reta, bet rimta būklė, kai uždegimas pažeidžia smilkinių arterijas. Skausmas būna stiprus, dažnai pulsuojantis, o palietus smilkinį jaučiamas jautrumas. Ši būklė dažniau pasireiškia vyresniems nei 50 metų žmonėms ir gali sukelti regėjimo praradimą, todėl reikalauja skubios medicinos pagalbos.
7. Dantų ar žandikaulio problemos. Bruksizmas (dantų griežimas naktį), sąkandžio problemos ar žandikaulio sąnario uždegimas gali sukelti skausmą, plintantį į smilkinius.
8. Akių nuovargis. Ilgas žiūrėjimas į ekraną, blogas apšvietimas ar netinkami akiniai lemia akių įtampą, kuri dažnai pasireiškia skausmu smilkinių srityje.

Kaip atskirti įtampos skausmą nuo pavojingo?
Daugeliu atvejų skausmas smilkiniuose nėra pavojingas ir praeina pailsėjus ar išgėrus vandens. Tačiau tam tikros situacijos gali kelti rimtą grėsmę sveikatai. Pavojingas skausmas paprastai pasireiškia netikėtai, yra stiprus, lydimas kitų simptomų, tokių kaip:
• staigus regėjimo pablogėjimas;
• galvos svaigimas ar pusiausvyros sutrikimai;
• kalbos nerišlumas, tirpimas ar silpnumas vienoje kūno pusėje;
• stiprus pykinimas ar vėmimas;
• sąmonės praradimas ar sumišimas.
Tokie simptomai gali rodyti insultą, aneurizmą ar kitus pavojingus neurologinius sutrikimus. Tokiais atvejais būtina skubiai kreiptis į medikus.
Ką daryti, kai skauda smilkinius?
Pirmiausia svarbu įvertinti skausmo priežastį. Jei skausmas susijęs su įtampa, stresu ar nuovargiu – galima imtis paprastų priemonių, padedančių greitai palengvinti simptomus.
1. Poilsis ir miegas. Kartais užtenka kelių valandų kokybiško poilsio, kad skausmas išnyktų.
2. Skysčiai. Išgerkite stiklinę vandens – dehidratacija yra dažna galvos skausmo priežastis.
3. Šaltas arba šiltas kompresas. Šaltas kompresas padeda sumažinti kraujagyslių išsiplėtimą, o šiltas – atpalaiduoja įtemptus raumenis. Galite pabandyti, kuris variantas jums veiksmingesnis.
4. Kaklo ir pečių masažas. Įtampos skausmas dažnai kyla dėl kaklo raumenų sustingimo – švelnus masažas padeda sumažinti spaudimą.
5. Ekrano pertraukos. Kas 45–60 minučių padarykite pertrauką nuo ekrano, pailsinkite akis, pažvelkite į tolumą.
6. Lengvas maistas. Kartais skausmą sukelia žemas cukraus kiekis kraujyje – suvalgykite ką nors lengvo, pvz., vaisių ar jogurto.

Kada reikalingas gydytojas?
Jei skausmas pasikartoja, stiprėja ar išlieka ilgiau nei kelias dienas, būtina kreiptis į šeimos gydytoją ar neurologą. Ypač svarbu pasitikrinti, jei:
• skausmas atsirado staiga ir labai stiprus („pats blogiausias gyvenime“);
• skausmas lydimas karščiavimo, svorio kritimo ar silpnumo;
• skausmas pasireiškia vis toje pačioje pusėje;
• vartojate daug vaistų nuo skausmo, bet jie nebepadeda;
• esate vyresnis nei 50 metų – didesnė temporalinio arterito rizika.
Kokie tyrimai gali būti atliekami?
Norint nustatyti skausmo priežastį, gydytojas gali paskirti:
• kraujo tyrimus (uždegimo ar infekcijos požymiams);
• kraujospūdžio matavimą;
• galvos ar kaklo kraujagyslių ultragarsą;
• magnetinio rezonanso ar kompiuterinę tomografiją, jei įtariamas neurologinis sutrikimas.
DUK
Ar skausmas smilkiniuose visada susijęs su galvos kraujagyslėmis?
Ne, dažniausiai jis kyla dėl raumenų įtampos ar migrenos, tačiau kai kuriais atvejais gali būti kraujotakos problemų požymis.
Ar galima vartoti vaistus nuo skausmo?
Taip, trumpalaikiam palengvinimui tinka paracetamolis ar ibuprofenas, tačiau jei skausmas kartojasi, reikia nustatyti priežastį.
Ar įtampos skausmą galima sumažinti be vaistų?
Taip – padeda poilsis, švelnus masažas, kvėpavimo pratimai, pakankamas vandens kiekis ir gera laikysena.
Kada skausmas smilkiniuose gali būti pavojingas?
Kai jis pasireiškia kartu su regėjimo sutrikimais, silpnumu ar kalbos problemomis – tai gali būti neurologinės būklės požymis.
Ar miego trūkumas gali sukelti skausmą smilkiniuose?
Taip, tai viena dažniausių priežasčių, ypač kartu su stresu ir įtampa.
Kai kūnas prašo poilsio
Skausmas smilkiniuose dažniausiai yra organizmo signalas, kad jam reikia poilsio. Įtampos mažinimas, reguliarus miegas, fizinis aktyvumas ir tinkama laikysena padeda išvengti pasikartojančių galvos skausmų. Tačiau jei skausmas tampa dažnas ar neįprastas, geriausia neatidėlioti ir pasikonsultuoti su specialistu – tai padės laiku nustatyti priežastį ir išvengti rimtesnių sveikatos problemų.

 
		 
		 
		