Kaip veikia raumenis atpalaiduojantys vaistai?
Raumenų relaksantai veikia centrinę nervų sistemą, slopindami nervinius impulsus, dėl kurių atsiranda raumenų spazmai. Kai kurių vaistų veikimas nukreiptas tiesiogiai į raumenų ląsteles, tačiau dauguma jų veikia smegenų arba nugaros smegenų lygyje – sumažina nervinių signalų perdavimą, dėl to raumenys atsipalaiduoja.
Šie vaistai dažniausiai skiriami trumpalaikiam vartojimui, nes ilgalaikis jų naudojimas gali susilpninti raumenų tonusą, apsunkinti koordinaciją ir sukelti priklausomybę nuo veikliosios medžiagos.
Kokios yra pagrindinės raumenis atpalaiduojančių vaistų rūšys?
Medicinoje naudojamos dvi pagrindinės raumenų relaksantų grupės:
1. Centrinio poveikio raumenų relaksantai. Jie dažniausiai vartojami esant nugaros, kaklo ar pečių raumenų spazmams, po traumų ar stuburo nervų užspaudimo. Prie šios grupės priskiriami vaistai, tokie kaip tizanidinas, tolperisonas (Mydocalm), baklofenas ar diazepamas.
2. Periferinio poveikio relaksantai. Jie naudojami anesteziologijoje, kai reikia trumpam atpalaiduoti raumenis operacijų metu. Kasdieniam vartojimui jie netinka ir gali būti pavojingi be medicininės priežiūros.
Kada šie vaistai iš tiesų reikalingi?
Gydytojai raumenų relaksantus dažniausiai skiria šiais atvejais:
• esant ūmiam ar lėtiniam nugaros skausmui;
• po stuburo ar kaklo traumos;
• kai diagnozuotas nervo užspaudimas (pvz., išialgija);
• sergant išsėtine skleroze, cerebriniu paralyžiumi ar kitomis neurologinėmis ligomis, kai raumenys nuolat įsitempę;
• po ortopedinių operacijų, siekiant palengvinti reabilitaciją.
Vis dėlto šių vaistų nereikėtų vartoti profilaktiškai ar vien dėl „įtampos jausmo“. Jei skausmo priežastis yra raumenų silpnumas, laikysenos problemos ar nervų uždegimas, relaksantai duos tik trumpalaikį palengvėjimą, bet nepašalins priežasties.
Galimi šalutiniai poveikiai
Nors raumenis atpalaiduojantys vaistai veiksmingai mažina spazmus, jie taip pat gali sukelti nemalonių reiškinių:
• mieguistumą, galvos svaigimą;
• reakcijos sulėtėjimą (ypač vairuojant ar dirbant su mechanizmais);
• silpnumą, koordinacijos sutrikimus;
• pykinimą, burnos džiūvimą;
• priklausomybę, jei vaistai vartojami ilgiau nei rekomenduojama;
• kraujospūdžio svyravimus ar kepenų fermentų pokyčius (kai kurių veikliųjų medžiagų atveju).
Dėl šių priežasčių gydytojai dažnai rekomenduoja vartoti mažiausią veiksmingą dozę ir trumpą laiką – paprastai ne ilgiau kaip 2–3 savaites.
Kaip saugiai vartoti raumenis atpalaiduojančius vaistus?
Norint, kad šie preparatai būtų naudingi, svarbu laikytis kelių taisyklių:
• Nevartokite be gydytojo paskyrimo. Nors kai kuriuos vaistus galima įsigyti be recepto, jie netinka visiems ir gali sąveikauti su kitais vaistais.
• Nevartokite kartu su alkoholiu. Abu veikia centrinę nervų sistemą, todėl padidėja mieguistumo ir kvėpavimo sutrikimų rizika.
• Nevairuokite po vaisto vartojimo. Kai kurie relaksantai mažina reakcijos greitį.
• Laikykitės gydytojo nurodymų. Dozės ar vartojimo trukmės keitimas gali būti pavojingas.
• Nevartokite kartu su raminamaisiais. Tai gali sukelti stiprų mieguistumą ar sąmonės sutrikimus.
Ar yra natūralių alternatyvų?
Tiems, kurie nenori vartoti vaistų, arba kai įtampa nėra didelė, galima išbandyti natūralius būdus:
• Magnio papildai – padeda mažinti raumenų įtampą ir spazmus;
• Šilumos terapija – šildyklės ar šiltos vonios padeda atpalaiduoti raumenis;
• Tempimo ir kvėpavimo pratimai – ypač veiksmingi, kai skausmą sukelia stresas ar laikysenos problemos;
• Masažas ir fizioterapija – atpalaiduoja įsitempusius raumenis ir gerina kraujotaką.
Šie metodai dažnai derinami su trumpalaikiu vaistų vartojimu, siekiant paspartinti gijimą ir užkirsti kelią lėtiniam skausmui.
Kada būtina kreiptis į gydytoją?
Raumenų skausmas ar įtampa dažnai praeina savaime, tačiau jei simptomai:
• trunka ilgiau nei 7–10 dienų;
• kartojasi dažnai be aiškios priežasties;
• lydi tirpimas, silpnumas ar spazmai naktį;
• sustiprėja vartojant vaistus – būtina pasikonsultuoti su gydytoju.
Specialistas įvertins, ar problema kyla iš raumenų, nervų ar stuburo, ir paskirs tinkamą gydymą bei reabilitaciją.
DUK
Ar raumenis atpalaiduojantys vaistai sukelia priklausomybę?
Kai kurie centrinio poveikio relaksantai, pavyzdžiui, benzodiazepinai, gali sukelti pripratimą, jei vartojami ilgiau nei kelias savaites.
Ar galima vartoti šiuos vaistus kartu su skausmą malšinančiais?
Taip, dažnai gydytojas skiria juos kartu su nesteroidiniais vaistais nuo uždegimo, tačiau svarbu nevartoti savarankiškai be priežiūros.
Ar relaksantai padeda nuo miego sutrikimų?
Kai kurie turi raminamą poveikį, bet jie neskirti nemigai gydyti – vartojant be priežasties gali atsirasti priklausomybė.
Ar šie vaistai tinka sportuojantiems?
Tik gydytojo nurodymu. Savarankiškas vartojimas gali sumažinti raumenų tonusą ir padidinti traumų riziką.
Ar nėščios moterys gali vartoti raumenų relaksantus?
Ne visi vaistai yra saugūs nėštumo metu – būtina pasitarti su gydytoju prieš vartojant.
Kai raumenys kalba kūno kalba
Raumenų įtampa – dažnas šiuolaikinio gyvenimo palydovas. Nors vaistai gali greitai numalšinti skausmą, ilgalaikį efektą duoda tik visapusiškas požiūris: aktyvus judėjimas, gera laikysena, mityba ir poilsis. Vartodami raumenis atpalaiduojančius vaistus atsakingai ir derindami juos su sveika gyvensena, galime išvengti priklausomybės, šalutinių poveikių ir pasiekti tvarų rezultatą – laisvą, sveiką kūno judėjimą.
