Ką rodo kraujo spaudimas?
Kraujo spaudimas – tai jėga, kuria kraujas spaudžia kraujagyslių sieneles. Jis matuojamas dviem skaičiais: sistoliniu (viršutiniu) ir diastoliniu (apatiniu).
• Sistolinis spaudimas rodo slėgį kraujagyslėse, kai širdis susitraukia ir išstumia kraują į kraujotaką.
• Diastolinis spaudimas atspindi slėgį, kai širdis atsipalaiduoja tarp dūžių.
Normalus suaugusio žmogaus kraujo spaudimas laikomas apie 120/80 mmHg. Nedideli nukrypimai nuo šių reikšmių gali būti normalūs, tačiau svarbu stebėti, ar jie nuolat kartojasi.
Kaip teisingai matuoti kraujo spaudimą?
Neteisingas matavimas gali iškreipti rezultatus, todėl būtina laikytis kelių pagrindinių taisyklių:
• Matavimą atlikite ramybės būsenoje – bent 5–10 minučių pailsėkite prieš matuodami.
• Nerūkykite ir negerkite kavos bent 30 minučių iki matavimo.
• Sėdėkite patogiai, nugara remiasi į kėdę, o ranka – širdies aukštyje.
• Matuokite kelis kartus ir įrašykite rezultatus – svarbu stebėti tendencijas, o ne vienkartinį skaičių.
• Jei matuojate abu rankų spaudimus, naudokite didesnę reikšmę kaip orientyrą.
Ką reiškia skirtingi kraujo spaudimo rodikliai?
Normalus spaudimas: 110–130 / 70–85 mmHg – tai rodo, kad širdies ir kraujagyslių sistema dirba stabiliai.
Padidėjęs spaudimas: nuo 130/85 iki 139/89 mmHg – dar nelaikomas hipertenzija, tačiau rodo polinkį į ją. Tokiu atveju svarbu keisti gyvenimo būdą – mažinti druskos kiekį, daugiau judėti, riboti alkoholį ir stresą.
Hipertenzija (aukštas kraujo spaudimas): nuo 140/90 mmHg ir daugiau. Tai būklė, kai širdis dirba per intensyviai, o kraujagyslės patiria nuolatinį spaudimą. Ilgainiui tai gali pažeisti inkstus, širdį, akis ir smegenis.
Žemas kraujo spaudimas (hipotenzija): mažiau nei 90/60 mmHg. Nors kai kuriems žmonėms tai natūralu, kitiems gali sukelti galvos svaigimą, silpnumą ar net alpimą.
Ką rodo pulsas?
Pulsas parodo, kiek kartų per minutę plaka širdis. Jis padeda įvertinti širdies veiklos ritmą ir intensyvumą. Normali pulso reikšmė priklauso nuo amžiaus ir fizinio aktyvumo:
• Suaugusiems: 60–90 dūžių per minutę ramybės būsenoje;
• Sportuojantiems žmonėms: gali būti net 50–60 dūžių – tai rodo efektyvią širdies veiklą;
• Vyresniems žmonėms: pulsas gali būti šiek tiek aukštesnis dėl silpnesnių širdies raumenų.
Kaip matuoti pulsą?
Pulsą galima išmatuoti ant riešo, kaklo ar krūtinės. Dažniausiai matuojamas ant riešo, nykščio pusėje:
1. Padėkite rodomąjį ir vidurinį pirštą ant riešo arterijos.
2. Pajutę plakimą, skaičiuokite dūžius 30 sekundžių.
3. Gautą skaičių padauginkite iš dviejų – tai jūsų pulsas per minutę.
Elektroniniai kraujospūdžio matuokliai dažnai parodo ir pulsą, tačiau verta kartais pasitikrinti rankiniu būdu, kad įsitikintumėte tikslumu.
Kada pulsas per greitas arba per lėtas?
Padidėjęs pulsas (daugiau nei 100 dūžių per minutę) gali rodyti stresą, karščiavimą, dehidrataciją, anemiją ar širdies ritmo sutrikimus. Taip pat dažnas pulsas būdingas po fizinio krūvio ar emocinio streso – tai laikina reakcija.
Lėtas pulsas (mažiau nei 50 dūžių per minutę) gali būti normalus sportuojantiems žmonėms, tačiau jei jis lydi galvos svaigimas, silpnumas ar alpimas – tai gali reikšti širdies veiklos sutrikimus.
Kaip vertinti spaudimo ir pulso santykį?
Abi reikšmės glaudžiai susijusios – širdies darbas, kraujotaka ir deguonies tiekimas organizmui priklauso nuo jų pusiausvyros. Jei spaudimas žemas, širdis gali plakti greičiau, kad kompensuotų sumažėjusį kraujo tūrį. Atvirkščiai – aukštas spaudimas dažnai būna su normaliu ar net sumažėjusiu pulsu.
Jei pastebite, kad tiek spaudimas, tiek pulsas nuolat aukšti, tai gali būti širdies ar hormoninės sistemos sutrikimo požymis. Tuo tarpu žemas spaudimas ir greitas pulsas gali rodyti dehidrataciją ar kraujo netekimą.
Kada reikėtų kreiptis į gydytoją?
Pasitarti su gydytoju verta, jei:
• kraujo spaudimas viršija 140/90 mmHg ar mažesnis nei 90/60 mmHg;
• pulsas dažnai viršija 100 ar nukrenta žemiau 50 dūžių per minutę;
• matuojant dažnai jaučiate svaigulį, dusulį ar krūtinės skausmą;
• rezultatai ilgą laiką išlieka nenormalūs net pakeitus gyvenimo būdą.
Gydytojas gali paskirti papildomus tyrimus: elektrokardiogramą (EKG), kraujo tyrimus, skydliaukės hormonų analizę ar širdies echoskopiją.
DUK
Kaip dažnai reikėtų matuoti kraujo spaudimą?
Sveikam žmogui pakanka kartą per kelias savaites. Sergant hipertenzija – bent kartą per dieną, geriausia tuo pačiu metu.
Ar galima matuoti spaudimą iškart po sporto?
Ne. Reikia palaukti bent 30 minučių, kol širdis nurims ir rodikliai taps objektyvūs.
Ar pulsas ir spaudimas visada tiesiogiai susiję?
Ne visada. Kai kada pulsas gali būti normalus, o spaudimas aukštas, todėl svarbu stebėti abu rodiklius atskirai.
Ar žemas spaudimas pavojingas?
Paprastai ne, tačiau jei lydi silpnumas, pykinimas ar svaigimas, būtina išsitirti.
Ar kraujo spaudimą galima sumažinti be vaistų?
Taip – reguliariai sportuojant, mažinant druskos vartojimą, atsisakius rūkymo ir alkoholio, bei valdant stresą.
Kai skaičiai tampa sveikatos veidrodžiu
Kraujo spaudimo ir pulso matavimas – paprastas, bet labai svarbus įprotis, padedantis stebėti širdies sveikatą. Stebėdami šiuos rodiklius galite laiku pastebėti pokyčius ir imtis prevencijos priemonių. Tinkama gyvensena, subalansuota mityba ir pakankamas poilsis padės išlaikyti širdies ritmą bei kraujospūdį normos ribose, o jūsų savijauta taps stabilesnė ir energingesnė kasdien.
