Kodėl įsitempia nugaros raumenys?
Nugaros raumenys gali įsitempti dėl daugybės priežasčių. Dažniausios jų yra šios:
• Netaisyklinga laikysena – ilgas sėdėjimas pasilenkus ar be atramos nugaroje sukelia raumenų disbalansą.
• Per didelis fizinis krūvis – sunkumų kilnojimas ar netikėti judesiai gali sukelti raumenų patempimą.
• Stresas – emocinė įtampa dažnai pasireiškia kūne, ypač kaklo ir pečių srityje.
• Stuburo ligos – išvaržos, osteochondrozė ar spondilozė gali sukelti refleksinį raumenų spazmą.
• Hipotermija – peršalus raumenys reaguoja į šalčio poveikį įsitempdami.
Kai raumenys įsitempia, sutrinka kraujotaka, padidėja uždegimas, o skausmas tampa dar stipresnis – taip susidaro užburtas ratas, kurį reikia laiku nutraukti.
Kaip veikia raumenis atpalaiduojantys vaistai?
Raumenis atpalaiduojantys vaistai (miorelaksantai) veikia centrinę nervų sistemą arba tiesiogiai pačius raumenis. Jie slopina nervinius impulsus, dėl kurių raumenys įsitempia, taip padėdami sumažinti spazmą, skausmą ir pagerinti judrumą.
Dažniausiai šie vaistai skiriami trumpalaikiam vartojimui – pavyzdžiui, esant ūmiam nugaros skausmui ar po traumos. Jie padeda greitai palengvinti būklę, kol pradedamas kineziterapijos ar fizioterapijos gydymas.
Dažniausiai vartojami raumenis atpalaiduojantys vaistai
Rinkoje yra įvairių miorelaksantų, tačiau ne visi tinka kiekvienam žmogui. Gydytojas parenka tinkamiausią pagal priežastį, skausmo intensyvumą ir bendrą sveikatos būklę.
• Tizanidinas – veikia centrinėje nervų sistemoje, mažina raumenų tonusą ir skausmą. Dažnai vartojamas esant nugaros, kaklo ar juosmens spazmams.
• Baclofenas – slopina nervinių signalų perdavimą iš smegenų į raumenis, todėl tinka ilgalaikiam raumenų įtampos gydymui, pavyzdžiui, sergant neurologinėmis ligomis.
• Tolperisonas (Myodocalm) – pasižymi švelnesniu poveikiu ir nesukelia mieguistumo, todėl dažnai skiriamas dienos metu dirbantiems žmonėms.
• Diazepamas – benzodiazepinų grupės vaistas, turintis ir raminantį, ir raumenis atpalaiduojantį poveikį. Tinka trumpalaikiam vartojimui, bet ilgalaikis naudojimas nerekomenduojamas dėl priklausomybės rizikos.
Visi šie vaistai turi būti vartojami tik gydytojo nurodymu, nes netinkamai vartojami jie gali sukelti šalutinius reiškinius – mieguistumą, galvos svaigimą ar silpnumą.
Kada reikalingas gydytojo įsikišimas?
Jei nugaros raumenų skausmas ar įtampa trunka ilgiau nei kelias dienas, stiprėja ar plinta į kitas kūno dalis, būtina kreiptis į gydytoją. Ypač svarbu pasirodyti specialistui, jei kartu atsiranda šie simptomai:
• Tirpimas ar dilgčiojimas kojose;
• Karščiavimas ar bendras silpnumas;
• Šlapinimosi ar tuštinimosi sutrikimai;
• Aštrus, „šaunantis“ skausmas judant.
Tokie požymiai gali rodyti ne tik raumenų, bet ir stuburo nervų šaknelių pažeidimą ar uždegiminį procesą.
Kiti veiksmingi būdai mažinti įtampą
Vaistai padeda sumažinti simptomus, tačiau ilgalaikiam rezultatui būtina įtraukti ir kitus metodus. Pagrindinės priemonės, padedančios išvengti raumenų spazmų ir palaikyti sveiką nugarą:
• Kineziterapija. Specialūs pratimai stiprina nugaros ir pilvo raumenis, mažina spaudimą stuburui.
• Masažas. Pagerina kraujotaką ir raumenų elastingumą.
• Šilumos terapija. Šildyklės ar šiltos vonios padeda atpalaiduoti įsitempusius raumenis.
• Fizioterapija. Elektrostimuliacija ar ultragarsas mažina raumenų spazmus.
• Teisinga laikysena. Ergonomiškas kėdės aukštis ir darbo stalo padėtis apsaugo nuo lėtinės įtampos.
Gydytojai taip pat pabrėžia, kad streso mažinimas – vienas svarbiausių veiksnių. Emocinė įtampa tiesiogiai susijusi su nugaros raumenų susitraukimais, todėl kasdieniai atsipalaidavimo pratimai ar kvėpavimo technikos gali padėti ilgalaikėje perspektyvoje.
DUK
Ar miorelaksantai tinka ilgalaikiam vartojimui?
Ne. Jie dažniausiai skiriami trumpam laikotarpiui, kol praeina ūminė fazė. Ilgalaikis vartojimas gali sukelti priklausomybę ar nepageidaujamus poveikius.
Ar šie vaistai tinka visiems?
Ne, kai kurie jų netinka nėščioms moterims, senyvo amžiaus žmonėms ar sergantiems kepenų ligomis. Gydytojas parenka tinkamiausią pagal individualią situaciją.
Ar galima vartoti kartu su skausmą malšinančiais vaistais?
Dažnai taip, tačiau visada būtina pasitarti su gydytoju. Kai kurie vaistai gali stiprinti vienas kito poveikį.
Ar raumenis galima atpalaiduoti be vaistų?
Taip, padeda masažas, tempimo pratimai, šilumos terapija ir poilsis. Vaistai reikalingi tik esant stipriems spazmams ar skausmui.
Kada reikėtų kreiptis į gydytoją?
Jei skausmas nepraeina po kelių dienų, pasireiškia tirpimas ar silpnumas – būtina gydytojo apžiūra.
Kai kūnas prašo atsipalaidavimo
Raumenų įtampa – tai kūno signalas, kad jam reikia poilsio ir dėmesio. Vaistai gali būti greita pagalba, tačiau jie neišsprendžia priežasties. Tik subalansuota kasdienybė – pakankamas judėjimas, gera laikysena, streso valdymas – padės išvengti pasikartojančių skausmų. Jei įtampa tampa nuolatine, nedelskite – pasitarkite su gydytoju, kad galėtumėte grįžti prie laisvo judėjimo be diskomforto.
