Smulkus bėrimas vaikui: kada kreiptis į gydytoją?

Smulkus bėrimas vaikui: kada kreiptis į gydytoją?
Smulkus bėrimas vaikui – tai vienas dažniausių tėvų pastebimų simptomų, kuris kelia nerimą. Kartais jis atsiranda staiga ir praeina savaime, o kartais gali rodyti infekcinę ar alerginę ligą. Vaikų oda yra jautri, todėl ji greitai reaguoja į bet kokius išorinius ar vidinius pokyčius. Tačiau kaip atskirti, ar bėrimas nekenksmingas, ar jau reikia kreiptis į gydytoją?

Kodėl vaikui atsiranda smulkus bėrimas?

Priežasčių, kodėl vaiko oda pasidengia smulkiu bėrimu, gali būti labai daug. Dažniausiai pasitaikančios yra šios:

Alerginės reakcijos. Bėrimas gali atsirasti dėl maisto produktų (pavyzdžiui, pieno, kiaušinių, citrusinių vaisių), vaistų ar aplinkos veiksnių – dulkių, žiedadulkių, gyvūnų plaukų.
Virusinės infekcijos. Daugelis vaikų ligų, tokių kaip raudonukė, tymai, vėjaraupiai ar šeštoji liga, pasireiškia smulkiu, išplitusiu bėrimu.
Šiluminis bėrimas (prakaitinė). Vasarą ar esant aukštai temperatūrai, kai vaikas perkaista, ant odos gali atsirasti smulkių raudonų taškelių.
Odos sudirginimas. Per stiprūs plovikliai, netinkamas muilas ar sintetiniai drabužiai gali sukelti smulkius spuogelius.
Parazitinės infekcijos. Kai kuriais atvejais niežtintis bėrimas gali būti niežų ar kitų parazitų požymis.

Kodėl vaikui atsiranda smulkus bėrimas?
Kodėl vaikui atsiranda smulkus bėrimas? Nuotrauka: https://www.freepik.com/

Kaip atrodo skirtingos bėrimų formos?

Pagal išvaizdą ir išplitimą galima apytiksliai spręsti, kokia gali būti priežastis. Alerginis bėrimas dažniausiai būna rausvas, niežtintis, atsiranda staiga ir kartais plinta po visą kūną. Virusiniai bėrimai dažniausiai pasirodo po karščiavimo ir plinta etapais – pavyzdžiui, pirmiausia ant veido, vėliau ant liemens ir galūnių. Šiluminis bėrimas – tai mažos raudonos pūslelės ar taškeliai prakaituojančiose vietose: kakle, nugaroje, pažastyse.

Jei bėrimas atrodo kaip mėlynės, pūslelės su skysčiu ar krauju, ar jei jis greitai plinta, tai gali būti rimtos infekcijos požymis – tokiais atvejais reikalinga skubi medicinos pagalba.

Kada bėrimas pavojingas?

Dauguma smulkių bėrimų nėra pavojingi ir praeina savaime. Tačiau yra situacijų, kai būtina nedelsiant kreiptis į gydytoją:

• Bėrimas atsirado kartu su karščiavimu, vangumu ar mieguistumu;
• Vaikas skundžiasi stipriu niežėjimu ar skausmu;
• Bėrimas išplito labai greitai per kelias valandas;
• Bėrimas neišnyksta spaudžiant (pvz., paspaudus stikliuku lieka raudonas taškelis – tai gali rodyti meningokokinę infekciją);
• Atsirado kvėpavimo pasunkėjimas, lūpų ar akių patinimas – tai gali būti anafilaksinės reakcijos požymis;
• Bėrimas neslopsta kelias dienas ar pasunkėja nepaisant priežiūros.

Kada bėrimas pavojingas?
Kada bėrimas pavojingas? Nuotrauka: https://www.freepik.com/

Kaip prižiūrėti vaiką namuose?

Jei bėrimas atrodo lengvas ir vaikas jaučiasi gerai, galima stebėti jo būklę namuose. Pirmiausia reikėtų:

• Laikyti vaiko odą švarią ir sausą – maudykite šiltame (ne karštame) vandenyje, naudokite švelnų kūdikių muilą;
• Vengti per šiltų ar sintetinių drabužių – geriausiai tinka medvilniniai audiniai;
• Nenaudoti naujų kosmetikos ar skalbimo priemonių;
• Jei bėrimas niežti, galima naudoti raminančius kremus su pantenoliu ar cinko oksidu;
• Esant šiluminiam bėrimui – vėdinti kambarį, vengti perkaitimo.

Vis dėlto, jei simptomai išlieka, svarbu nesigydyti savarankiškai. Net nekenksmingas atrodantis bėrimas kartais slepia rimtą infekciją, todėl tikslią diagnozę gali nustatyti tik gydytojas.

Smulkus bėrimas kūdikiui

Kūdikių oda ypač jautri, todėl bėrimas pirmaisiais mėnesiais – labai dažnas reiškinys. Tai gali būti naujagimio spuogeliai (milia) arba prakaitinė. Jie dažniausiai praeina savaime per kelias dienas ar savaites. Svarbiausia – neperkaisti kūdikio, vengti riebių kremų ir palaikyti odą švarią. Jei kūdikis atrodo vangus, karščiuoja ar bėrimas tampa pūlingas – būtina kreiptis į pediatrą.

Kaip gydytojas nustato priežastį?

Gydytojas pirmiausia įvertina bėrimo pobūdį, jo vietą, laiką ir lydinčius simptomus. Dažnai atliekami papildomi tyrimai – kraujo, alergijos testai ar tepinėliai nuo odos, jei įtariama infekcija. Kartais, esant aiškiems požymiams, diagnozė nustatoma remiantis vien klinikiniais simptomais.

Gydymas priklauso nuo priežasties: esant alergijai gali būti skiriami antihistamininiai vaistai, o bakterinės infekcijos atveju – antibiotikai. Virusiniai bėrimai dažniausiai gydomi simptomiškai, kol organizmas pats įveikia infekciją.

DUK

Ar bėrimas visada reiškia alergiją?
Ne. Alerginis bėrimas dažniausiai niežti, tačiau daugelis virusinių infekcijų taip pat sukelia smulkius taškelius ar dėmeles.

Kada galima palaukti prieš kreipiantis į gydytoją?
Jei vaikas jaučiasi gerai, neturi temperatūros ir bėrimas nedidėja – galima stebėti 24–48 valandas. Jei simptomai blogėja – reikia kreiptis.

Ar bėrimas gali būti pavojingas gyvybei?
Retais atvejais – taip. Meningokokinės infekcijos ar alerginės anafilaksijos metu atsiranda pavojingi bėrimai, reikalaujantys skubios pagalbos.

Ar galima tepti bėrimą vaistais be gydytojo nurodymo?
Geriau ne. Netinkamos priemonės gali pabloginti būklę. Saugiausi pasirinkimai – švelnūs raminamieji kremai be kvapiklių.

Ar galima maudyti vaiką, jei yra bėrimas?
Taip, jei nėra aukštos temperatūros. Šiltas vanduo padeda palaikyti odos švarą ir mažina niežėjimą.

Kai oda pasako daugiau nei žodžiai

Smulkus bėrimas vaikui dažnai atrodo kaip smulkmena, tačiau oda – tai vienas svarbiausių organizmo sveikatos indikatorių. Ji atspindi, kas vyksta viduje. Todėl geriausia taisyklė tėvams – stebėti, bet nepanikuoti. Jei bėrimas atrodo neįprastas, plinta ar vaikui bloga – pasitarkite su gydytoju. Geriau išsitirti ir nurimti, nei rizikuoti vaiko sveikata.