Ką rodo apatinis kraujo spaudimas
Apatinis kraujo spaudimas rodo, kokį spaudimą kraujas daro kraujagyslių sienelėms, kai širdis ilsisi tarp dūžių. Kitaip tariant, tai – kraujospūdis širdies atsipalaidavimo fazėje. Normalus diastolinis spaudimas svyruoja nuo 60 iki 80 mmHg. Kai rodiklis viršija šią ribą arba nukrenta žemiau, tai signalizuoja, kad kraujotaka ar kraujagyslių tonusas nėra stabilūs.
Kodėl svarbu stebėti būtent apatinį spaudimą
Dažnai manoma, kad pavojingas tik aukštas viršutinis spaudimas, tačiau būtent apatinio rodmens pokyčiai gali anksčiau parodyti, jog širdis ir kraujagyslės dirba netolygiai. Ilgainiui tai gali lemti širdies nepakankamumą, insultą ar inkstų pažeidimus. Ypač svarbu diastolinį spaudimą sekti žmonėms, kurie jau serga hipertenzija, turi antsvorio ar patiria nuolatinį stresą.
Kada apatinis kraujo spaudimas per aukštas
Jei apatinis spaudimas siekia ar viršija 90 mmHg, tai laikoma padidėjusiu. Dažniausios priežastys:
- kraujagyslių standėjimas (aterosklerozė);
- nutukimas ir fizinio aktyvumo trūkumas;
- padidėjęs streso hormono kortizolio lygis;
- per didelis druskos ar alkoholio vartojimas;
- hormoniniai pokyčiai, ypač menopauzės metu;
- inkstų ar skydliaukės sutrikimai.
Padidėjęs apatinis spaudimas reiškia, kad kraujagyslės neatsipalaiduoja pakankamai, o širdis turi dirbti sunkiau net ramybės metu. Tai pavojinga, nes ilgainiui didėja širdies raumens apkrova, vystosi hipertrofija ir rizika širdies nepakankamumui.
Kada apatinis kraujo spaudimas per žemas
Jei apatinis spaudimas nukrenta žemiau 60 mmHg, tai rodo, kad širdis pumpuoja kraują per silpnai arba kraujagyslės pernelyg išsiplečia. Tokia būklė gali pasireikšti šiais simptomais:
- silpnumas, nuovargis, mieguistumas;
- galvos svaigimas, ypač atsistojus;
- šaltos rankos ir kojos;
- dažnas širdies plakimas ar dusulys;
- alpimo priepuoliai.
Priežastys gali būti įvairios – nuo dehidratacijos iki endokrininių sutrikimų ar net per mažo druskos suvartojimo. Kai kuriais atvejais žemas diastolinis spaudimas pasireiškia po ligų, streso ar miego trūkumo.
Kaip elgtis, kai spaudimo rodikliai nenormalūs
Pirmiausia – nepanikuoti ir atminti, kad vienkartinis nukrypimas nuo normos nebūtinai rodo ligą. Tačiau jei rodikliai kartojasi arba atsiranda simptomų, būtina kreiptis į gydytoją. Specialistai rekomenduoja:
- matuoti spaudimą kelis kartus per dieną tuo pačiu metu, užrašyti rezultatus;
- stebėti, kaip rodikliai keičiasi po miego, streso ar fizinio krūvio;
- atsisakyti rūkymo ir alkoholio, riboti druskos vartojimą;
- užtikrinti pakankamą miegą ir skysčių balansą;
- judėti kasdien – pasivaikščiojimas ar plaukimas pagerina kraujotaką.
Jei gydytojas nustato nuolatinius nukrypimus, gali būti paskirti kraujagysles plečiantys ar stiprinantys vaistai, taip pat rekomenduota mitybos korekcija.
Kas svarbu vyresnio amžiaus žmonėms
Vyresniems žmonėms diastolinio spaudimo pokyčiai dažnesni dėl kraujagyslių elastingumo sumažėjimo. Net jei viršutinis spaudimas būna normalus, apatinis gali svyruoti – kartais pernelyg nukrenta, ypač vartojant vaistus nuo hipertenzijos. Tokiais atvejais gydytojas gali koreguoti dozę arba keisti preparatą, kad būtų išvengta pernelyg didelio spaudimo kritimo.
DUK
Ar galima namuose padidinti per žemą apatinį spaudimą?
Taip, laikinai padėti gali vandens stiklinė, lengvas užkandis ar druskingas maistas. Tačiau jei spaudimas nuolat žemas – būtina gydytojo konsultacija.
Ar aukštas apatinis spaudimas visada pavojingas?
Jei jis nuolat viršija 90 mmHg, tai didina širdies ligų riziką. Vienkartinis padidėjimas po streso ar kavos nėra pavojingas, bet reikėtų stebėti pokyčius.
Ar galima jausti simptomus, jei apatinis spaudimas aukštas?
Dažnai simptomų nebūna, tačiau kai kuriems pasireiškia galvos skausmas, triukšmas ausyse ar sunkumo jausmas galvoje – tai ženklas, kad širdis apkrauta.
Kada kreiptis į gydytoją?
Jei apatinis spaudimas nuolat žemesnis nei 60 arba aukštesnis nei 90 mmHg, ypač kartu su galvos svaigimu, nuovargiu ar dusuliu – reikėtų nedelsti ir pasitikrinti sveikatą.
Širdies siunčiami signalai, kurių nereikėtų ignoruoti
Apatinio kraujo spaudimo pokyčiai – tai tarsi kūno perspėjimas, kad kraujotaka ar širdies veikla nėra pusiausvyroje. Nuolat stebint savo spaudimą, galima anksti pastebėti pokyčius ir išvengti rimtų ligų. Tai paprastas, bet veiksmingas būdas pasirūpinti viena svarbiausių sistemų – širdies ir kraujagyslių sveikata.
