Normalus spaudimas ir pulsas: kaip įvertinti savo būklę?

Kraujo spaudimas ir pulsas – du rodikliai, kurie daug pasako apie širdies ir kraujagyslių sistemos veiklą. Nors daugelis žino, kad aukštas spaudimas yra pavojingas, mažiau žmonių supranta, ką reiškia pulsas ir kaip abu šie skaičiai susiję tarpusavyje. Norint išlaikyti sveikatą ir išvengti širdies ligų, verta žinoti, kokie rodikliai laikomi normaliais, kaip juos matuoti bei kada nukrypimai nuo normos signalizuoja apie galimus sutrikimus.

Ką rodo kraujo spaudimas ir pulsas

Kraujo spaudimas parodo, su kokia jėga kraujas spaudžia arterijų sieneles. Jį sudaro du skaičiai – viršutinis (sistolinis), rodantis spaudimą širdžiai susitraukiant, ir apatinis (diastolinis), rodantis spaudimą širdžiai atsipalaidavus. Tuo tarpu pulsas – tai širdies dūžių skaičius per minutę, rodantis širdies darbą ir fizinę būklę.

Šie du rodikliai yra glaudžiai susiję: jei kraujospūdis aukštas, pulsas dažnai taip pat gali padidėti, o esant žemam spaudimui širdis gali plakti greičiau, kad kompensuotų kraujotakos trūkumą.

Ką rodo kraujo spaudimas ir pulsas? Nuotrauka: https://www.freepik.com/

Koks yra normalus kraujo spaudimas

Pasaulio sveikatos organizacija (PSO) pateikia aiškias normas, pagal kurias galima įvertinti savo kraujo spaudimą:

Normalus: apie 120/80 mmHg;
Žemas: mažiau nei 100/60 mmHg;
Padidėjęs: nuo 130/85 iki 139/89 mmHg;
Aukštas (hipertenzija): 140/90 mmHg ir daugiau.

Tačiau svarbu nepamiršti, kad kiekvieno žmogaus organizmas individualus – sportuojančio žmogaus spaudimas gali būti šiek tiek žemesnis, o vyresnio amžiaus žmonių – aukštesnis ir vis tiek laikomas normaliu. Svarbiausia stebėti tendencijas, o ne vieną matavimą.

Koks yra normalus pulsas

Pulsas parodo, kiek kartų per minutę plaka širdis. Normali širdies ritmo riba suaugusiajam yra 60–100 dūžių per minutę. Štai kaip dažniausiai skiriasi pulsas priklausomai nuo situacijos:

Ramybės būsenoje: 60–80 dūžių per minutę – sveikas rodiklis;
Po fizinio krūvio: gali pakilti iki 120–150, vėliau grįžta į normą per 10–15 minučių;
Sportininkams: 50 ar net mažiau – dėl stipresnio širdies raumens;
Streso ar karščio metu: pulsas gali trumpam pakilti, bet neturėtų viršyti 100–110 ramybės būsenoje.

Kaip taisyklingai matuoti spaudimą ir pulsą

Kad rodmenys būtų patikimi, labai svarbu laikytis kelių pagrindinių taisyklių. Gydytojai rekomenduoja matuoti spaudimą ryte, prieš valgį, ir vakare – visada tuo pačiu metu. Likus 30 minučių iki matavimo reikėtų vengti kavos, rūkymo ir fizinio krūvio. Matuoti reikia sėdint, ramiai kvėpuojant, ranką padėjus širdies lygyje.

Pulsą galima matuoti tiek rankiniu būdu – pridėjus du pirštus prie riešo ar kaklo, tiek naudojant kraujospūdžio matuoklį ar išmanųjį laikrodį. Svarbiausia – kad matavimas būtų atliekamas ramybės būsenoje.

Kada reikėtų sunerimti dėl rodiklių

Vienkartinis nukrypimas nuo normos dar nereiškia ligos, tačiau jei aukštas ar žemas spaudimas pasikartoja, verta kreiptis į gydytoją. Galimi pavojingi požymiai:

nuolatinis galvos svaigimas, ypač atsistojus;
dažni galvos skausmai ar spaudimo pojūtis smilkiniuose;
širdies permušimai, dusulys, rankų ar kojų tirpimas;
staigus nuovargis, regėjimo pablogėjimas ar pykinimas.

Tokie simptomai gali rodyti kraujagyslių, širdies ar nervinės sistemos sutrikimus. Svarbu neatidėlioti vizito pas gydytoją, nes anksti nustatyta problema gydoma daug lengviau.

Kada reikėtų sunerimti dėl rodiklių? Nuotrauka: https://www.freepik.com/

Kas lemia spaudimo ir pulso svyravimus

Kraujo spaudimą ir pulsą veikia daugybė veiksnių – tiek fizinių, tiek emocinių. Štai keli dažniausi:

Stresas ir emocinė įtampa. Adrenalinas spartina širdies ritmą ir laikinai pakelia spaudimą.
Miego trūkumas. Pavargusiam organizmui širdis dirba intensyviau, todėl pulsas dažnai padidėja.
Mityba. Per daug druskos, kofeino ar alkoholio gali išbalansuoti rodiklius.
Skysčių trūkumas. Dehidratacija sumažina kraujo tūrį, todėl gali kristi spaudimas.
Fizinis aktyvumas. Reguliarus judėjimas stiprina širdį, todėl ilgainiui pulsas ramybės būsenoje mažėja.

Kaip palaikyti normalius rodiklius

Gydytojai pabrėžia, kad svarbiausia – ne trumpalaikiai rezultatai, o ilgalaikiai įpročiai. Norint išlaikyti normalų spaudimą ir pulsą, reikėtų:

miegoti bent 7–8 valandas per parą;
gerti pakankamai vandens – apie 1,5–2 litrus kasdien;
riboti druskos ir perdirbtų maisto produktų vartojimą;
kasdien judėti – bent 30 minučių vaikščiojimo ar lengvos mankštos;
valdyti stresą – padeda kvėpavimo pratimai, meditacija ar pasivaikščiojimai gamtoje;
nepiktnaudžiauti kava ir alkoholiu;
reguliariai tikrintis kraujo spaudimą, ypač po 40 metų.

DUK

Koks pulsas laikomas per aukštu?

Jei ramybės būsenoje pulsas viršija 100 dūžių per minutę ir tai kartojasi dažnai, vadinama tachikardija. Ji gali būti susijusi su stresu, skydliaukės ligomis ar širdies sutrikimais.

Ar galima turėti žemą pulsą ir jaustis gerai?

Taip, ypač jei žmogus fiziškai aktyvus. Sportuojančių žmonių pulsas gali būti net 45–55 dūžiai per minutę – tai rodo stiprią širdį, o ne ligą.

Ar pulsas visada kyla, kai pakyla kraujospūdis?

Ne visada. Kai kurių žmonių pulsas išlieka normalus net esant aukštam spaudimui. Vis dėlto ilgalaikis aukštas spaudimas gali išvarginti širdį ir ilgainiui padidinti pulsą.

Kada reikia kreiptis į gydytoją dėl spaudimo ar pulso?

Jei matavimai nuolat rodo aukštą ar žemą spaudimą, arba jei dažnai jaučiate silpnumą, galvos skausmus, širdies permušimus – verta apsilankyti pas šeimos gydytoją ar kardiologą.

Kūno signalai, kuriuos verta išgirsti

Kiekvieno žmogaus normalus spaudimas ir pulsas gali šiek tiek skirtis, tačiau nuoseklus jų stebėjimas – tai paprastas būdas rūpintis savo sveikata. Širdis dirba be pertraukos visą gyvenimą, todėl jai reikia dėmesio kasdien – pakankamai miego, judėjimo, poilsio ir tinkamos mitybos. Skirdami kelias minutes savistabai, galite laiku pastebėti pokyčius ir išvengti rimtesnių sutrikimų.