Koks pulsas laikomas per aukštu
Normalus suaugusio žmogaus pulsas ramybės būsenoje turėtų būti 60–100 dūžių per minutę. Kai jis nuolat viršija šią ribą – vadinama tachikardija. Jei širdies ritmas siekia 100–120 dūžių per minutę ar daugiau, o žmogus tuo metu ilsisi, tai gali būti ženklas, kad širdis dirba per intensyviai ir jai trūksta poilsio arba yra kiti fiziologiniai sutrikimai.
Tachikardija nėra liga, o simptomas, kuris gali turėti daugybę priežasčių – nuo emocinės įtampos iki rimtų širdies ligų. Svarbiausia nustatyti, ar padidėjęs pulsas laikinas, ar tapo nuolatine būkle.
Trumpalaikės priežastys, dėl kurių pulsas kyla
Dažnai širdis ima plakti greičiau dėl natūralių, laikino poveikio priežasčių. Toks padidėjimas nėra pavojingas, jei po kelių minučių ar valandų viskas grįžta į normą. Dažniausios priežastys:
- Fizinis aktyvumas. Po bėgimo, sporto ar lipimo laiptais pulsas natūraliai kyla, nes širdis tiekia daugiau deguonies raumenims.
- Stresas ir nerimas. Streso metu išsiskiria adrenalinas, kuris pagreitina širdies ritmą – tai organizmo reakcija „kovok arba bėk“.
- Kava, energetiniai gėrimai ar nikotinas. Šios medžiagos stimuliuoja nervų sistemą ir trumpam padidina pulsą.
- Karštis ar dehidratacija. Kai trūksta skysčių, kraujas tampa tirštesnis, todėl širdis turi plakti greičiau, kad išlaikytų normalų kraujotakos lygį.
- Karščiavimas ar infekcija. Kylant temperatūrai, širdis dirba sparčiau, siekdama greičiau cirkuliuoti kraują ir kovoti su infekcija.
Nuolatinės priežastys, kurios reikalauja dėmesio
Kai pulsas aukštas be aiškios priežasties ir tai kartojasi, būtina atkreipti dėmesį. Tokie atvejai gali būti susiję su:
- Širdies ir kraujagyslių ligomis. Hipertenzija, širdies nepakankamumas ar ritmo sutrikimai dažnai pasireiškia tachikardija.
- Mažakraujyste. Kai kraujyje trūksta deguonies, širdis plaka greičiau, kad kompensuotų jo trūkumą audiniuose.
- Skydliaukės hiperfunkcija. Padidėjęs skydliaukės hormonų kiekis spartina medžiagų apykaitą ir širdies darbą.
- Hormonų svyravimais. Moterims menopauzės metu ar nėštumo pradžioje pulsas gali natūraliai padidėti dėl hormoninių pokyčių.
- Vaistais. Kai kurie vaistai nuo alergijos, astmos ar peršalimo gali sukelti laikiną širdies ritmo padidėjimą.
- Lėtiniu nuovargiu ar miego trūkumu. Nepakankamai pailsėjusi širdis reaguoja greitesniu ritmu net ramybės būsenoje.
Kokie simptomai rodo, kad reikėtų kreiptis į gydytoją
Vien trumpas širdies ritmo padidėjimas nėra pavojingas, tačiau jei kartu atsiranda kitų simptomų, tai gali būti ženklas, kad organizmui reikia pagalbos. Kreipkitės į gydytoją, jei:
- pulsas nuolat viršija 100 dūžių per minutę ramybės būsenoje;
- jaučiate dusulį, spaudimą krūtinėje ar oro trūkumą;
- pasirodo silpnumas, galvos svaigimas ar alpimo pojūtis;
- pulsas labai nereguliarus, širdis „permušinėja“;
- padidėjęs širdies ritmas išlieka kelias dienas iš eilės.
Tokiais atvejais gydytojas gali paskirti elektrokardiogramą (EKG), kraujo tyrimus ar kitus tyrimus, kad būtų nustatyta tiksli priežastis.
Kaip natūraliai sumažinti aukštą pulsą
Jei pulsas padidėjęs dėl streso ar įtampos, pirmiausia galima išbandyti natūralius būdus jį sumažinti:
- Gilus kvėpavimas. Įkvėpkite giliai per nosį, iškvėpkite lėtai per burną. Tai padeda suaktyvinti parasimpatinę nervų sistemą, kuri ramina širdį.
- Šaltas vanduo. Veido ar kaklo apipylimas šaltu vandeniu refleksiškai lėtina pulsą.
- Poilsis ir miegas. Miegant širdies ritmas sulėtėja, todėl reguliarus poilsis padeda atkurti pusiausvyrą.
- Kofeino ir alkoholio ribojimas. Šios medžiagos dirgina nervų sistemą ir palaiko aukštą pulsą ilgiau.
- Magnio ir kalio turintys produktai. Bananai, riešutai, žalios daržovės stiprina širdies raumenį ir padeda stabilizuoti ritmą.
Kada reikalingas gydymas vaistais
Jei tachikardiją sukelia lėtinės ligos ar hormoniniai sutrikimai, gydymas turi būti nukreiptas į pagrindinę priežastį. Gydytojas gali skirti beta blokatorius arba kitus vaistus, kurie mažina širdies ritmą ir apsaugo nuo širdies raumens nuovargio. Svarbu nevartoti jokių vaistų savarankiškai – kai kurie preparatai gali turėti priešingą poveikį.
Be to, rekomenduojama reguliariai tikrintis kraujospūdį ir pulsą, ypač jei šeimoje buvo širdies ligų. Laiku pastebėtas padidėjęs pulsas leidžia užkirsti kelią rimtiems sutrikimams.
DUK
Ar aukštas pulsas visada pavojingas?
Ne. Jei pulsas padidėja dėl fizinio krūvio ar streso, tai normali organizmo reakcija. Pavojingas jis tampa tada, kai išlieka aukštas ramybės būsenoje be aiškios priežasties.
Ar galima patiems sumažinti pulsą be vaistų?
Taip – padeda gilaus kvėpavimo pratimai, meditacija, šaltas vanduo, pakankamas miegas ir skysčių vartojimas. Jei tai nepadeda, reikėtų kreiptis į gydytoją.
Ar aukštas pulsas visada susijęs su aukštu spaudimu?
Ne visada. Kartais pulsas būna aukštas, o kraujo spaudimas normalus ar net žemas – pavyzdžiui, esant dehidratacijai ar mažakraujystei.
Kaip greitai turėtų susinormalizuoti pulsas po fizinio krūvio?
Dažniausiai per 10–15 minučių poilsio pulsas turėtų grįžti į įprastą lygį. Jei jis išlieka aukštas ilgiau, verta pasitarti su specialistu.
Širdies ramybė – sveikos gyvensenos atspindys
Padidėjęs pulsas – tai signalas, kad organizmui reikia dėmesio. Kartais užtenka kelių gyvenimo būdo pokyčių: mažiau streso, daugiau poilsio, tinkama mityba ir reguliarus judėjimas. Širdis – mūsų pagrindinis variklis, todėl ją būtina prižiūrėti nuosekliai. Stebėdami savo pulsą ir reaguodami į pokyčius, galime išvengti rimtų širdies ligų ir išlaikyti sveiką ritmą visam gyvenimui.
