Kas yra kraujo spaudimas?
Kraujo spaudimas – tai jėga, kuria kraujas spaudžia kraujagyslių sieneles. Šis rodiklis matuojamas dviem skaičiais:
• Sistolinis spaudimas – viršutinis skaičius, rodantis spaudimą arterijose, kai širdis susitraukia ir išstumia kraują.
• Diastolinis spaudimas – apatinis skaičius, rodantis spaudimą, kai širdis ilsisi tarp dūžių.
Rezultatas pateikiamas milimetrais gyvsidabrio (mmHg), pavyzdžiui: 120/80 mmHg. Abu šie rodikliai yra vienodai svarbūs – per aukštas ar per žemas bet kuris iš jų gali signalizuoti apie sveikatos sutrikimus.
Koks kraujo spaudimas laikomas normaliu?
Pasaulio sveikatos organizacija (PSO) ir Europos kardiologų draugija pateikia tokias suaugusiųjų kraujo spaudimo vertes:
• Optimalus: 120/80 mmHg arba šiek tiek mažesnis.
• Normalus: nuo 120/80 iki 129/84 mmHg.
• Aukštas normalus: nuo 130/85 iki 139/89 mmHg.
• 1 laipsnio hipertenzija: nuo 140/90 iki 159/99 mmHg.
• 2 laipsnio hipertenzija: nuo 160/100 iki 179/109 mmHg.
• 3 laipsnio hipertenzija: 180/110 mmHg ir daugiau.
• Hipotenzija (žemas spaudimas): mažiau nei 90/60 mmHg.
Reikia pabrėžti, kad vienkartinis aukštesnis ar žemesnis matavimas nebūtinai reiškia ligą. Spaudimą būtina vertinti reguliariai, stebint tendencijas.
Kada kraujo spaudimas laikomas per aukštu?
Aukštas kraujo spaudimas – viena dažniausių širdies ir kraujagyslių ligų priežasčių. Jis dažnai vystosi tyliai, nesukeldamas jokių simptomų, kol nepažeidžia širdies, inkstų ar smegenų. Per aukštas spaudimas nustatomas, kai kelių matavimų rezultatai viršija 140/90 mmHg ribą.
Galimi simptomai, rodantys aukštą spaudimą:
• Galvos skausmas, ypač pakaušyje;
• Širdies plakimo pojūtis;
• Nuovargis, dusulys;
• Regėjimo sutrikimai;
• Svaigulys ar pykinimas.
Ilgalaikis nevaldomas aukštas kraujo spaudimas gali sukelti širdies nepakankamumą, insultą, infarktą ar inkstų pažeidimus. Todėl svarbu jį reguliariai tikrinti, ypač vyresniems nei 40 metų žmonėms.
Kada kraujo spaudimas per žemas?
Žemas kraujo spaudimas (hipotenzija) nustatomas, kai rodikliai mažesni nei 90/60 mmHg. Kai kuriems žmonėms tai normalu, ypač sportuojantiems ar liekniems, tačiau kitiems gali sukelti nemalonius simptomus:
• Galvos svaigimą, ypač stojantis;
• Silpnumą ar nuovargį;
• Regėjimo neryškumą;
• Šalčio pojūtį, prakaitavimą;
• Alpimo epizodus.
Hipotenzija gali atsirasti dėl skysčių trūkumo, širdies nepakankamumo, endokrininės sistemos sutrikimų ar kai kurių vaistų. Jei simptomai kartojasi, reikalinga gydytojo apžiūra.
Kaip teisingai matuoti kraujo spaudimą?
Tikslūs matavimo rezultatai priklauso nuo teisingos technikos. Kad matavimas būtų patikimas, reikėtų laikytis kelių taisyklių:
• Prieš matavimą ramiai pasėdėti bent 5 minutes;
• Nedaryti matavimo iškart po fizinio krūvio ar streso;
• Ranka turi būti širdies lygyje;
• Naudoti tinkamo dydžio manžetę;
• Matuoti bent du kartus su kelių minučių pertrauka ir užrašyti rezultatus.
Rekomenduojama spaudimą matuoti tuo pačiu metu kiekvieną dieną – ryte prieš valgį ir vakare, poilsio būsenoje. Tai leidžia įvertinti tikrąją būklę, o ne vienkartinį šuolį.
Kas dar turi įtakos kraujo spaudimui?
Kraujo spaudimą veikia daugybė veiksnių:
• Amžius – su amžiumi spaudimas linkęs didėti;
• Kūno svoris – antsvoris didina širdies apkrovą;
• Druskos vartojimas – per didelis kiekis kelia spaudimą;
• Kofeinas, alkoholis ir rūkymas – laikinai pakelia kraujo spaudimą;
• Stresas – gali sukelti tiek laikinius, tiek ilgalaikius pokyčius;
• Mityba – daržovių, vaisių ir viso grūdo produktų gausa padeda išlaikyti spaudimą normos ribose.
Ką daryti, jei kraujo spaudimas nėra normalus?
Jei matuojant pastebimas pastoviai padidėjęs ar sumažėjęs kraujo spaudimas, reikėtų kreiptis į gydytoją. Kartais pakanka pakeisti gyvenimo būdą – sumažinti druskos vartojimą, daugiau judėti, mesti rūkyti, mažinti stresą. Kitais atvejais prireikia medikamentinio gydymo.
Gydytojas gali paskirti tyrimus – kraujo, šlapimo, širdies echoskopiją ar EKG – kad nustatytų tikslią priežastį ir parinktų tinkamiausią gydymo būdą. Vaistai dažniausiai vartojami ilgą laiką, todėl jų nutraukti savavališkai negalima.
DUK
Ar 120/80 vis dar laikoma idealiu spaudimu?
Taip, 120/80 mmHg vis dar laikoma optimaliu kraujo spaudimu suaugusiam žmogui. Nedideli nukrypimai į vieną ar kitą pusę – normalūs.
Kada spaudimą reikia matuoti reguliariai?
Vyresniems nei 40 metų, turintiems antsvorį, sergantiems cukriniu diabetu ar širdies ligomis – kasdien ar bent kelis kartus per savaitę.
Ar galima jausti, kad spaudimas aukštas?
Dažnai ne. Dėl to aukštas spaudimas vadinamas „tyliuoju žudiku“. Jis ilgai nesukelia simptomų, bet pažeidžia kraujagysles.
Ką daryti, jei spaudimas visada mažesnis nei 100/60?
Jei nėra simptomų – tai gali būti jūsų individuali norma. Tačiau jei jaučiate silpnumą ar svaigulį, būtina kreiptis į gydytoją.
Ar galima sumažinti spaudimą be vaistų?
Taip, sveika mityba, svorio kontrolė, fizinis aktyvumas ir streso valdymas gali padėti sureguliuoti spaudimą, ypač pradinėse stadijose.
Kodėl verta žinoti savo kraujo spaudimą?
Reguliariai matuojamas kraujo spaudimas – paprastas, bet labai efektyvus būdas stebėti savo širdies sveikatą. Anksti pastebėti pokyčiai leidžia laiku imtis veiksmų ir išvengti rimtų komplikacijų – insulto, infarkto ar inkstų pažeidimo. Todėl net ir jaučiantis gerai, verta žinoti savo skaičius – tai vienas patikimiausių būdų išlaikyti sveikatą ilgam.
