Kokios gali būti skausmo priežastys?
Krūtinės skausmas įkvepiant gali kilti dėl įvairių priežasčių – nuo nekenksmingų iki pavojingų gyvybei. Jo pobūdis (aštrus, maudžiantis, spaudžiantis) ir vieta dažnai padeda nustatyti, kas vyksta organizme. Štai dažniausios priežastys:
- Raumenų ar šonkaulių traumos. Dažnai pasitaiko po intensyvaus sporto, kosulio ar net nepatogaus judesio. Skausmas paaštrėja giliai įkvepiant ar judant.
- Tarpšonkaulinė neuralgija. Kai suspaudžiamas ar sudirginamas nervas tarp šonkaulių, atsiranda aštrus, dūrimą primenantis skausmas, kuris sustiprėja įkvepiant ar čiaudint.
- Pleuros uždegimas (pleuritas). Tai plaučius dengiančio audinio uždegimas, kuris sukelia stiprų duriantį skausmą įkvepiant, kosint ar judant.
- Plaučių embolija. Gyvybei pavojinga būklė, kai kraujo krešulys užkemša plaučių kraujagyslę. Skausmas dažnai staigus, lydimas dusulio, silpnumo ir kosulio (kartais su krauju).
- Širdies ligos. Angina ar net miokardo infarktas kartais pasireiškia ne spaudžiančiu, o deginančiu ar duriančiu skausmu, kuris gali plisti į kairę ranką, kaklą ar žandikaulį.
- Peršalimas ar bronchitas. Uždegimo metu dėl kosulio ar gleivinės patinimo krūtinėje gali jaustis tempimas ar maudimas, ypač įkvepiant giliai.
- Psichogeninis skausmas. Stresas, nerimas ar panikos priepuoliai gali sukelti krūtinės skausmą, kuris sustiprėja bandant giliai kvėpuoti, nors fiziologinės priežasties nėra.

Kaip atskirti pavojingą skausmą?
Ne kiekvienas skausmas krūtinėje – širdies priepuolio požymis, tačiau yra tam tikrų simptomų, kurių nereikėtų ignoruoti. Kreipkitės į gydytoją nedelsiant, jei skausmą lydi:
- dusulys ar oro trūkumas;
- šaltas prakaitas ar blyškumas;
- pykinimas ar vėmimas;
- svaigulys, sąmonės aptemimas;
- sustingęs ar spaudžiantis skausmas, plintantis į ranką, nugarą ar kaklą;
- kosulys su kraujo priemaiša;
- staigus silpnumas ar greitas širdies plakimas.
Tokie požymiai gali rodyti širdies priepuolį, plaučių emboliją ar kitą ūmią būklę, kuri reikalauja skubios medicinos pagalbos.
Kai skausmas nėra pavojingas
Jei skausmas atsirado po fizinio krūvio, intensyvaus kosulio ar įtampos, jis gali būti susijęs su raumenų nuovargiu ar patempimu. Tokiu atveju skausmas dažnai lokalizuotas vienoje vietoje, sustiprėja pasisukus ar spaudžiant krūtinę, bet sumažėja ramybės būsenoje. Švelnus masažas, šilumos kompresas ar poilsis dažniausiai padeda palengvinti simptomus per kelias dienas.
Galimos namų priemonės ir savipagalba
Lengvo pobūdžio skausmui galima padėti sau paprastais būdais, tačiau tik tuo atveju, jei nėra pavojingų simptomų:
- Ilsėkitės ir venkite intensyvios veiklos, kol skausmas praeis.
- Naudokite šiltą kompresą ar šildyklę raumenų įtampai sumažinti.
- Gerkite daugiau skysčių, ypač jei skausmas susijęs su peršalimu ar bronchitu.
- Atlikite švelnius kvėpavimo pratimus – gilūs, lėti įkvėpimai mažina įtampą.
- Venkite rūkymo – jis dirgina kvėpavimo takus ir gali pabloginti būklę.
Vis dėlto jei skausmas nepraeina per kelias dienas ar tampa stipresnis, būtina pasirodyti gydytojui. Net ir nekenksmingos priežastys kartais slepia gilesnes sveikatos problemas.

Kaip gydytojas nustato priežastį?
Diagnozuojant krūtinės skausmo priežastį, gydytojas pirmiausia įvertina paciento būklę, skausmo pobūdį ir lydinčius simptomus. Atliekami šie tyrimai:
- EKG (elektrokardiograma) – širdies ritmo ir veiklos įvertinimui;
- krūtinės ląstos rentgenograma – plaučių ir šonkaulių būklei patikrinti;
- kraujo tyrimai – uždegimo ar krešulių požymiams nustatyti;
- echokardiograma ar kompiuterinė tomografija – jei įtariamos širdies ar plaučių problemos.
Tikslus priežasties nustatymas leidžia pritaikyti tinkamą gydymą – nuo vaistų iki fizioterapijos ar net chirurginės intervencijos, jei to reikia.
DUK
Ar skausmas krūtinėje visada susijęs su širdimi?
Ne. Daugeliu atvejų jį sukelia raumenų ar nervų įtampa, plaučių uždegimas ar net virškinimo sistemos sutrikimai. Vis dėlto bet koks krūtinės skausmas, ypač jei jis naujas ar stiprėjantis, turėtų būti ištirtas gydytojo.
Ką daryti, jei skausmas atsiranda tik giliai įkvėpus?
Tai gali būti susiję su pleuritu, neuralgija ar raumenų įtampa. Jei skausmas nepraeina per 2–3 dienas ar tampa intensyvesnis, kreipkitės į gydymo įstaigą.
Ar gali padėti nuskausminamieji?
Lengvi skausmą malšinantys vaistai (pvz., paracetamolis ar ibuprofenas) gali sumažinti simptomus, bet jie neturėtų būti vartojami ilgai be gydytojo konsultacijos, nes gali maskuoti rimtą priežastį.
Kada būtina skubiai vykti į ligoninę?
Jei skausmas stiprus, staigus ar plintantis į kairę ranką, kaklą, nugarą, jį lydi dusulys ar prakaitavimas – kvieskite greitąją medicinos pagalbą. Tai gali būti širdies priepuolio arba plaučių embolijos požymis.
Klausykite savo kūno
Skausmas krūtinėje įkvepiant – signalas, kurio nereikėtų ignoruoti. Nors dažnai priežastis būna nekenksminga, visada verta išsitirti ir įsitikinti, kad širdis ir plaučiai sveiki. Laiku pastebėtas sutrikimas ir gydytojo konsultacija padeda išvengti komplikacijų, o rūpestis savimi – geriausia prevencija nuo rimtų sveikatos problemų ateityje.