Kas yra širdies permušimai?
Širdies permušimai – tai netaisyklingas širdies susitraukimas, kuris dažniausiai vadinamas ekstrasistole. Tai papildomas širdies dūžis, atsirandantis tarp įprastų ritmo susitraukimų. Po jo dažnai jaučiamas trumpas „sustojimas“, o vėliau – stipresnis smūgis į krūtinę. Daugeliu atvejų tai nekenksmingas reiškinys, bet jei kartojasi dažnai, būtina išsiaiškinti priežastį.
Dažniausios širdies permušimų priežastys
Širdies permušimus gali sukelti įvairūs išoriniai ir vidiniai veiksniai:
1. Stresas ir nerimas.
Emocinis įtempimas, ilgas stresas ar panikos priepuoliai išskiria adrenaliną, kuris veikia širdies veiklą ir gali sukelti nereguliarius susitraukimus.
2. Kofeinas, alkoholis ir nikotinas.
Per didelis kavos, energetinių gėrimų, alkoholio ar cigarečių vartojimas stimuliuoja širdį ir trikdo jos ritmą. Net vienas stiprus kavos puodelis gali sukelti permušimus jautresniems žmonėms.
3. Miego trūkumas ir nuovargis.
Kai organizmas išsekęs, nervų sistema tampa jautresnė, todėl širdies ritmas gali svyruoti net be aiškios priežasties.
4. Elektrolitų disbalansas.
Magnio, kalio ar kalcio trūkumas keičia širdies ląstelių veiklą. Tai ypač dažna po ligų, vėmimo, viduriavimo ar didelio prakaitavimo.
5. Vaistai.
Kai kurie vaistai nuo peršalimo, alergijos ar astmos gali sukelti šalutinį poveikį – ritmo sutrikimus.
6. Hormoniniai pokyčiai.
Menopauzė, nėštumas ar skydliaukės ligos keičia hormonų balansą, o tai gali sukelti širdies ritmo svyravimus.
Kada permušimai pavojingi?
Vienkartiniai ar trumpalaikiai širdies permušimai nėra pavojingi, tačiau reikėtų susirūpinti, jei:
• permušimai kartojasi kasdien arba trunka ilgiau nei kelias minutes;
• jaučiamas dusulys, galvos svaigimas, alpimas;
• atsiranda krūtinės skausmas ar spaudimas;
• širdies ritmas labai greitas ar nereguliarus.
Tokiais atvejais būtina kreiptis į gydytoją ir atlikti elektrokardiogramą (EKG) ar kitus tyrimus, kad būtų galima nustatyti tikslią priežastį.
Ką daryti, kai pajutote širdies permušimus
1. Sustokite ir ramiai atsisėskite.
Panikos jausmas tik padidina širdies dažnį. Giliai kvėpuokite – įkvėpkite per nosį, iškvėpkite per burną. Kartais tai padeda širdžiai grįžti į įprastą ritmą.
2. Gerkite vandenį.
Skysčių trūkumas gali sustiprinti permušimus, todėl stiklinė vandens gali padėti stabilizuoti ritmą.
3. Venkite staigių judesių.
Staigus atsistojimas ar fizinė įtampa gali dar labiau sutrikdyti ritmą. Leiskite kūnui nusiraminti.
4. Naudokite vagalinį manevrą.
Įkvėpkite giliai, sulaikykite kvėpavimą ir lengvai paspauskite užmerktas akis – tai stimuliuoja nervą, kuris reguliuoja širdies ritmą.
5. Stebėkite situaciją.
Užsirašykite, kada ir kokiomis aplinkybėmis atsirado permušimai – tai padės gydytojui nustatyti priežastį.
Ko reikėtų vengti
• Per didelio kofeino kiekio. Kava, kola, energetiniai gėrimai ar net žalioji arbata dideliais kiekiais gali sukelti širdies „šuolius“.
• Alkoholio ir rūkymo. Jie tiesiogiai veikia širdies elektrinį aktyvumą.
• Greito maisto ir daug druskos turinčių produktų. Perteklinė druska didina kraujospūdį ir apsunkina širdies darbą.
• Streso ir pervargimo. Įtampa ir miego trūkumas suaktyvina simpatinę nervų sistemą, dėl ko širdis ima plakti nelygiai.
• Savigydos. Neeksperimentuokite su papildais ar vaistais, kurie žada „stiprinti širdį“, nes kai kurie gali dar labiau išbalansuoti ritmą.
Kaip stiprinti širdį kasdien
• Valgykite daug daržovių, vaisių ir pilno grūdo produktų – jie aprūpina organizmą mineralais, ypač magniu ir kaliu.
• Įtraukite į mitybą žuvį, riešutus, avokadus – šie produktai gerina kraujotaką.
• Reguliariai judėkite. Lengvas fizinis aktyvumas – pasivaikščiojimai, plaukimas, joga – stiprina širdį.
• Pakankamai miegokite. Širdžiai reikia poilsio tiek pat, kiek ir protui.
• Venkite streso. Gilus kvėpavimas, meditacija ar maloni veikla padeda išlaikyti normalų ritmą.
DUK
Ar širdies permušimai visada pavojingi?
Ne, daugelis jų – laikini. Tačiau jei simptomai kartojasi ar trunka ilgai, būtina pasitikrinti.
Ar galima sportuoti, jei kartais jaučiu permušimus?
Lengvas fizinis aktyvumas dažniausiai naudingas, bet jei po krūvio permušimai sustiprėja – pasitarkite su gydytoju.
Ar stresas tikrai gali sukelti širdies permušimus?
Taip, emocinis stresas ir nerimas – viena dažniausių jų priežasčių.
Kokie tyrimai reikalingi?
Dažniausiai atliekama EKG, kartais Holterio stebėjimas (24 val. širdies ritmo registravimas) ar kraujo tyrimai.
Ar galima vartoti magnio papildus?
Taip, jei jų trūksta – magnis padeda stabilizuoti širdies veiklą. Tačiau prieš vartojant geriau pasitarti su gydytoju.
Ritmas, kurį verta išgirsti
Širdies permušimai dažnai praneša apie kūno reakciją į stresą, nuovargį ar netinkamus įpročius. Į juos verta įsiklausyti, bet nebūtina iš karto baimintis blogiausio. Pailsėkite, pakvėpuokite, pasirūpinkite sveika mityba ir geru miegu – dažnai to pakanka, kad širdis vėl plaktų tolygiai ir ramiai.
