Koks pulsas laikomas padidėjusiu?
Suaugusio žmogaus normalus pulsas ramybės būsenoje svyruoja nuo 60 iki 90 dūžių per minutę. Jei širdis plaka greičiau nei 100 kartų per minutę, kalbama apie tachikardiją. Nors trumpalaikis pulsas virš 100 gali būti normalus po fizinio krūvio, streso ar kavos puodelio, ilgalaikis ar dažnai pasikartojantis greitas ritmas turėtų kelti susirūpinimą.
Dažniausios padidėjusio pulso priežastys
Greitas širdies plakimas gali atsirasti dėl daugybės priežasčių – nuo kasdienių veiksnių iki rimtų ligų. Štai pagrindinės priežastys:
1. Fizinis krūvis.
Bėgimas, sportas ar net intensyvus lipimas laiptais natūraliai pagreitina širdies darbą. Poilsio metu pulsas turėtų grįžti į normą per 5–10 minučių. Jei negrįžta – tai gali būti pervargimo požymis.
2. Emocinis stresas ir nerimas.
Stresinės situacijos, panikos priepuoliai ar stiprios emocijos sukelia adrenalino išsiskyrimą, kuris pagreitina širdies darbą. Tokiais atvejais dažnai jaučiamas širdies „daužymasis“ krūtinėje, rankų drebėjimas ar oro trūkumas.
3. Kofeinas, alkoholis, energiniai gėrimai.
Šios medžiagos stimuliuoja nervų sistemą. Net vienas stipresnis kavos puodelis jautresniam žmogui gali sukelti laikiną širdies ritmo padažnėjimą.
4. Karščiavimas ar infekcijos.
Kai kūnas kovoja su infekcija, širdis plaka greičiau, kad aprūpintų audinius deguonimi. Kiekvienas 1 °C temperatūros pakilimas gali padidinti pulsą 10–15 dūžių per minutę.
5. Skydliaukės sutrikimai.
Padidėjęs skydliaukės hormonų kiekis (hipertirozė) spartina medžiagų apykaitą ir širdies ritmą. Tokiu atveju kartu gali būti svorio kritimas, prakaitavimas ir dirglumas.
6. Anemija (mažakraujystė).
Kai kraujyje trūksta hemoglobino, organizmui tenka dirbti intensyviau, kad aprūpintų ląsteles deguonimi. Dėl to pulsas padidėja net ramybės būsenoje.
7. Skysčių trūkumas.
Dehidratacija mažina kraujo tūrį, todėl širdis turi plakti greičiau, kad kompensuotų sumažėjusį kraujo srautą.
8. Vaistai ir stimuliuojantys preparatai.
Kai kurie vaistai, ypač nuo alergijos ar peršalimo, turi medžiagų, galinčių pagreitinti pulsą. Taip pat panašiai veikia kai kurie papildai ar žolelių mišiniai su kofeinu.
9. Hormoniniai pokyčiai.
Nėštumo, menopauzės ar brendimo metu širdies ritmas gali svyruoti dėl hormonų disbalanso. Daugeliu atvejų tai laikina būklė.
Kai padidėjęs pulsas rodo ligą
Jei pulsas nuolat viršija 100 dūžių per minutę, o kartu atsiranda šie simptomai, būtina pasikonsultuoti su gydytoju:
• krūtinės skausmas ar spaudimas;
• galvos svaigimas, silpnumas;
• oro trūkumas, dusulys;
• netolygus, „šuoliuojantis“ širdies plakimas;
• alpimo epizodai.
Tokie simptomai gali rodyti širdies ritmo sutrikimą, vadinamą aritmija, arba kitus kraujotakos sistemos sutrikimus, kuriuos būtina ištirti atliekant EKG ir kraujo tyrimus.
Kaip sumažinti pulsą natūraliai
Jei padidėjęs pulsas atsirado dėl streso ar įtampos, jį galima sureguliuoti paprastais būdais:
• Giliai kvėpuokite – lėtas kvėpavimas per nosį ir ilgas iškvėpimas per burną ramina nervų sistemą.
• Užsidėkite šaltą kompresą ant kaklo ar veido – tai suaktyvina refleksą, kuris lėtina širdies darbą.
• Gerkite vandenį – skysčių trūkumas padidina pulsą, todėl vanduo padeda greitai atkurti pusiausvyrą.
• Venkite kofeino ir energinių gėrimų.
• Ilsėkitės ir miegokite pakankamai – miego trūkumas skatina kortizolio gamybą, dėl kurios širdis dirba greičiau.
Kada būtina kreiptis į gydytoją?
Nors padidėjęs pulsas dažnai būna laikinas, kai kuriais atvejais tai gali būti pirmasis širdies ar endokrininės sistemos ligų požymis. Nedelskite kreiptis į gydytoją, jei:
• pulsas >120 dūžių per minutę ir nesumažėja per 15 minučių;
• jaučiate krūtinės spaudimą ar skausmą;
• atsiranda alpimas ar stiprus silpnumas;
• turite širdies ar kraujagyslių ligų anamnezėje;
• pastebite, kad pulsas dažnai šokinėja be aiškios priežasties.
DUK
Ar padidėjęs pulsas visada reiškia ligą?
Ne. Dažniausiai jį sukelia fizinis ar emocinis stresas, karštis ar kofeinas. Tačiau jei tai kartojasi dažnai – verta išsitirti.
Ar padidėjęs pulsas pavojingas?
Trumpalaikis – ne, tačiau ilgalaikis tachikardijos epizodas gali sukelti širdies raumens nuovargį ar kraujospūdžio svyravimus.
Koks pulsas laikomas normalus suaugusiajam?
60–90 dūžių per minutę ramybės būsenoje. Sportuojantiems žmonėms gali būti net mažesnis – apie 50 dūžių per minutę.
Ar padeda kvėpavimo pratimai?
Taip, gilus kvėpavimas padeda suaktyvinti parasimpatinę nervų sistemą, kuri lėtina širdies ritmą ir mažina stresą.
Ką daryti, jei pulsas padažnėja naktį?
Gali būti, kad organizmas reaguoja į stresą, kofeiną ar vėlyvą valgymą. Patartina mažinti stimuliuojančius veiksnius ir pasitikrinti, ar nėra širdies ar skydliaukės sutrikimų.
Širdies ritmas kaip kūno barometras
Širdis reaguoja į kiekvieną emociją, fizinį krūvį ir vidinį disbalansą. Kartais greitas plakimas – tik laikinas signalas, kad kūnui reikia poilsio ar ramybės, tačiau kartais tai įspėjimas apie rimtesnę problemą. Stebėkite savo pulsą, rūpinkitės mityba, miegokite pakankamai ir venkite streso – tai geriausia investicija į širdies sveikatą ir viso kūno pusiausvyrą.
