Kada pulsas laikomas per dideliu?
Normalus suaugusio žmogaus pulsas ramybės būsenoje yra 60–90 dūžių per minutę. Kai širdis plaka daugiau nei 100 kartų per minutę, tai vadinama tachikardija. Tokia būklė gali būti laikina – pavyzdžiui, dėl streso, baimės, karščiavimo ar fizinio krūvio. Tačiau jei pulsas išlieka aukštas ilgą laiką arba pasireiškia be aiškios priežasties, būtina išsiaiškinti priežastį.
Pagrindinės priežastys, kodėl pulsas padidėja
Širdies ritmą pagreitinti gali daugybė veiksnių – tiek fiziologinių, tiek ligų sukeltų. Dažniausios priežastys:
• Emocinis stresas – nerimas, pyktis ar baimė suaktyvina simpatinę nervų sistemą.
• Fizinis krūvis – natūrali reakcija į padidėjusį deguonies poreikį.
• Karščiavimas ir infekcijos – kiekvienas pakilęs laipsnis temperatūros padidina pulsą maždaug 10 dūžių.
• Kavos, energinių gėrimų ar alkoholio vartojimas.
• Anemija – sumažėjęs hemoglobinas verčia širdį dirbti greičiau.
• Skydliaukės hiperfunkcija – per didelis hormonų kiekis skatina širdies darbą.
• Širdies ligos – ypač aritmijos, širdies nepakankamumas ar prieširdžių virpėjimas.
• Dehidratacija ar elektrolitų disbalansas.
• Vaistų poveikis – kai kurie vaistai (pvz., nuo astmos ar spaudimo) gali padidinti pulsą.
Norint parinkti tinkamą gydymą, visų pirma reikia nustatyti priežastį. Vaistai nuo didelio pulso be tikslios diagnozės gali pakenkti, todėl jų niekada negalima vartoti savarankiškai.
Simptomai, kurie rodo, kad pulsas per aukštas
Padidėjusio pulso pojūtis gali būti juntamas labai įvairiai. Dažniausi simptomai, rodantys, kad širdis dirba per greitai:
• stiprus širdies plakimas krūtinėje ar kakle;
• galvos svaigimas, silpnumas;
• oro trūkumas, dusulys net ramybės būsenoje;
• skausmas ar spaudimas krūtinėje;
• nerimo jausmas, drebulys;
• alpimo epizodai ar sumišimas.
Jei šie simptomai pasireiškia staiga arba lydi krūtinės skausmas, būtina nedelsiant kreiptis į medikus – tai gali būti gyvybei pavojingos aritmijos požymis.
Kokie vaistai skiriami, kai pulsas per aukštas?
Vaistų pasirinkimas priklauso nuo to, kas sukelia padidėjusį pulsą. Gydymą visada paskiria gydytojas, įvertinęs širdies būklę, kraujospūdį ir bendrą sveikatos istoriją.
1. Beta blokatoriai
Tai dažniausiai skiriami vaistai, kurie sulėtina širdies ritmą ir sumažina širdies apkrovą. Jie tinka tiek esant stresui, tiek kai priežastis – širdies ligos. Dažniausi preparatai: metoprololis, bisoprololis, propranololis. Juos vartojant reikia stebėti pulsą ir kraujospūdį – per didelis jų kritimas gali sukelti silpnumą.
2. Kalcio kanalų blokatoriai
Šie vaistai mažina širdies susitraukimų dažnį ir kraujagyslių įtampą. Jie ypač tinka pacientams, kuriems netinka beta blokatoriai. Dažniausiai vartojami: verapamilis, diltiazemas.
3. Antiaritminiai vaistai
Kai padidėjęs pulsas susijęs su širdies ritmo sutrikimais, gali būti skiriami antiaritminiai vaistai, pvz., amiodaronas arba propafenonas. Juos galima vartoti tik prižiūrint gydytojui, nes jie reikalauja nuolatinės EKG stebėsenos.
4. Raminamieji ir adaptogenai
Kai pulsas pakyla dėl streso ar nervinės įtampos, gydytojas gali rekomenduoti švelnius augalinius preparatus – valerijoną, melisą, sukatžolę. Jie padeda subalansuoti nervų sistemą, sumažina įtampą ir pagerina miegą.
5. Skydliaukės gydymas
Jei priežastis – skydliaukės hiperfunkcija, skiriami vaistai, mažinantys hormonų gamybą. Kai šie hormonai normalizuojasi, pulsas taip pat susitvarko.
6. Skysčių ir elektrolitų papildymas
Dehidratacijos ar kalio, magnio trūkumo atveju gydymas paprastas – pakanka atkurti skysčių pusiausvyrą ir mineralų kiekį organizme.
Kada būtina kreiptis į gydytoją?
Ne kiekvienas padidėjęs pulsas reikalauja vaistų, tačiau kai kurie atvejai gali būti pavojingi. Skubiai kreipkitės į gydytoją, jei:
• pulsas viršija 120–130 dūžių per minutę ramybės būsenoje;
• širdis plaka nereguliariai ar „praleidžia“ dūžius;
• kartu pasireiškia krūtinės skausmas ar dusulys;
• atsiranda stiprus silpnumas, galvos svaigimas, alpimas;
• padidėjęs pulsas nepraeina ilgiau nei 15–20 minučių net ramybės metu.
Tokiomis aplinkybėmis būtina atlikti EKG ir kitus tyrimus, kad būtų nustatyta priežastis ir paskirtas tikslus gydymas. Kai kuriais atvejais gali būti reikalinga hospitalizacija.
Gyvenimo būdo pokyčiai, padedantys kontroliuoti pulsą
Vaistai – tik dalis sprendimo. Dažnai pulsas normalizuojasi, kai pagerinamas gyvenimo būdas ir sumažinamas stresas:
• venkite stiprios kavos, energinių gėrimų ir alkoholio;
• gerkite pakankamai vandens, ypač karštomis dienomis;
• miegokite bent 7–8 valandas per parą;
• daugiau judėkite, bet neperkraukite širdies – pasivaikščiojimai ir plaukimas puikiai tinka;
• išmokite kvėpavimo ir atsipalaidavimo pratimų – jie mažina stresinį širdies apkrovimą;
• palaikykite sveiką svorį, nes antsvoris skatina tachikardiją.
DUK
Ar galima vartoti vaistus nuo pulso savarankiškai?
Ne. Kai kurie vaistai, ypač beta blokatoriai ar antiaritminiai, gali pavojingai sumažinti širdies ritmą ir kraujospūdį, todėl juos skiria tik gydytojas.
Ar padidėjęs pulsas visada reiškia ligą?
Ne, jis gali būti laikina organizmo reakcija į stresą, karštį ar fizinį krūvį. Tačiau jei pulsas aukštas be aiškios priežasties – būtina pasitikrinti.
Ar galima sumažinti pulsą be vaistų?
Taip – padeda gilus kvėpavimas, šaltas vanduo, poilsis ir streso mažinimas. Tačiau tai tinka tik lengvais atvejais, kai nėra kitų simptomų.
Koks pulsas laikomas pavojingu?
Pulsas virš 130–140 dūžių per minutę ramybės būsenoje arba lydimas alpimo, dusulio ar skausmo krūtinėje laikomas pavojingu ir reikalauja skubios pagalbos.
Ar tachikardija gali tapti lėtine?
Taip, jei jos priežastis – širdies ar skydliaukės sutrikimai. Tokiais atvejais reikalingas nuolatinis gydymas ir medikų priežiūra.
Širdis plaka greičiau – kūnas siunčia signalą
Didelis pulsas – ne liga, o kūno reakcija, į kurią reikia įsiklausyti. Kai jis kyla be aiškios priežasties ar lydi nemalonūs pojūčiai, būtina išsitirti. Laiku pastebėjus širdies ritmo sutrikimus ir taikant tinkamą gydymą, galima išvengti rimtų komplikacijų. O subalansuotas gyvenimo būdas, poilsis ir sveika mityba padės širdžiai dirbti tolygiai ir ritmingai kasdien.
