Koks pulsas laikomas žemu?
Normalus suaugusio žmogaus ramybės pulsas siekia 60–90 dūžių per minutę. Kai širdis plaka mažiau nei 60 kartų per minutę, tai vadinama bradikardija. Ji gali būti tiek fiziologinė (normalus reiškinys), tiek patologinė (rodanti sutrikimą).
Jei pulsas nukrenta iki 40–50 dūžių per minutę ir kartu atsiranda silpnumas ar galvos svaigimas, tai signalas, kad širdis nepajėgia tiekti pakankamai deguonies organizmui. Tokiu atveju būtina kreiptis į gydytoją.
Kada žemas pulsas yra normalus?
Yra situacijų, kai retas širdies plakimas – natūrali organizmo būsena. Pavyzdžiui:
• Fizinio pasirengimo rezultatas. Sportininkų ar fiziškai aktyvių žmonių širdis dirba efektyviau, todėl net ir 45–50 dūžių per minutę gali būti norma.
• Miegant ar ilsintis. Naktį pulsas natūraliai sumažėja – tai būdas organizmui atsipalaiduoti.
• Vaistų poveikis. Kai kurie medikamentai (pvz., beta blokatoriai) mažina širdies ritmą, ir tai būna numatytas efektas.
• Žema kūno temperatūra. Kai kūnas sušąla, širdis automatiškai plaka lėčiau, kad taupytų energiją.
Jei šios priežastys aiškios ir savijauta gera, jaudintis dažniausiai nereikia. Tačiau kai žemas pulsas atsiranda be paaiškinimo – būtina atidžiau įsiklausyti į savo kūną.
Kokie simptomai įspėja apie pavojų?
Žemas pulsas gali būti pavojingas, kai sutrinka širdies darbas ar smegenys negauna pakankamai deguonies. Tokiu atveju pasireiškia aiškūs simptomai, kurių negalima ignoruoti:
• Galvos svaigimas ir silpnumas – dėl sumažėjusios kraujotakos smegenyse.
• Nuolatinis nuovargis – organizmas negauna pakankamai deguonies.
• Alpimas ar sąmonės praradimas – ženklas, kad širdis laikinai sustojo arba kraujo tekėjimas nutrūko.
• Dusulys ar sunkumas krūtinėje – gali rodyti širdies nepakankamumą.
• Šaltas prakaitas, blyškumas – kraujas blogiau pasiekia odą.
• Nepastovus pulsas ar permušimai – širdies ritmas netolygus.
• Žemas kraujospūdis – dažnai lydi retą pulsą, ypač vyresniems žmonėms.
Jei atsiranda bent keli iš šių simptomų, būtina pasitikrinti pas gydytoją kardiologą. Laiku atlikti tyrimai gali padėti užkirsti kelią rimtesniems sutrikimams.
Galimos žemo pulso priežastys
Širdies ritmas gali lėtėti dėl įvairių priežasčių. Dažniausiai pasitaikančios:
• Širdies laidumo sutrikimai. Kai elektriniai impulsai širdyje sklinda per lėtai arba nutrūksta.
• Hipotirozė. Silpna skydliaukės veikla lėtina medžiagų apykaitą ir širdies darbą.
• Širdies raumens pažeidimai. Po infarkto ar miokardito širdis gali dirbti silpniau.
• Elektrolitų disbalansas. Per mažas kalio ar magnio kiekis kraujyje veikia širdies impulsus.
• Ilgalaikis stresas ar nuovargis. Gali sukelti autonominės nervų sistemos disbalansą.
• Vaistų perdozavimas. Kai kurie raminamieji ar širdies vaistai per daug sulėtina ritmą.
Diagnozė nustatoma atlikus EKG, echokardiogramą ar Holterio tyrimą – prietaisas fiksuoja širdies darbą 24 valandas ir padeda aptikti net paslėptus sutrikimus.
Ką daryti, kai pulsas per žemas?
Jei pastebėjote, kad pulsas nuolat mažesnis nei 55 dūžiai per minutę, bet jaučiatės gerai, tiesiog stebėkite savo būklę. Tačiau jei atsiranda simptomų – veikite nedelsdami:
1. Atsisėskite arba atsigulkite. Tai padės išvengti alpimo.
2. Išgerkite stiklinę vandens. Dehidratacija kartais gali sumažinti pulsą.
3. Giliai kvėpuokite. Deguonis padeda širdžiai stabilizuoti ritmą.
4. Jei vartojate vaistus – peržiūrėkite jų sąrašą. Kai kurie gali sukelti bradikardiją.
5. Jei pulsas žemiau 40 dūžių/min ar jaučiate silpnumą – skubiai kvieskite greitąją pagalbą (112).
Kaip palaikyti normalų širdies ritmą?
Širdis geriausiai veikia tada, kai jai suteikiame tinkamas sąlygas – subalansuotą mitybą, judėjimą ir poilsį. Štai keli kasdieniai įpročiai, padedantys palaikyti normalų ritmą:
• Valgykite maisto, turinčio magnio ir kalio – bananus, riešutus, žalialapes daržoves, ankštinius.
• Gerkite pakankamai vandens – dehidratacija gali paveikti širdies darbą.
• Venkite rūkymo ir perteklinio alkoholio.
• Užtikrinkite kokybišką miegą. Miego trūkumas trikdo širdies ritmą.
• Judėkite kasdien. Reguliarus fizinis aktyvumas stiprina širdies raumenį.
• Venkite streso. Įtempimas didina kortizolio kiekį, kuris kenkia širdžiai.
• Reguliariai tikrinkitės. Profilaktiniai tyrimai leidžia aptikti pokyčius anksti.
DUK
Ar žemas pulsas visada pavojingas?
Ne, jei žmogus jaučiasi gerai. Tačiau jei lydi silpnumas ar svaigimas – būtina pasitikrinti.
Kokie skaičiai reiškia pavojų?
Jei pulsas nukrenta žemiau 40 dūžių per minutę arba kartu krenta kraujospūdis – tai pavojinga būklė, reikia skubios pagalbos.
Ar kava gali padėti?
Trumpam – taip. Kofeinas šiek tiek pagreitina ritmą, bet tai nėra ilgalaikis sprendimas.
Ar galima sportuoti turint žemą pulsą?
Jei tai sportinė bradikardija – taip. Bet jei tai susiję su širdies problemomis – tik su gydytojo leidimu.
Kaip gydomas žemas pulsas?
Priklauso nuo priežasties. Kai kuriais atvejais užtenka gyvenimo būdo pokyčių, o kartais gali prireikti širdies stimuliatoriaus
