Temperatūra vaikui: dažniausi mitai ir tiesa

Temperatūra vaikui: dažniausi mitai ir tiesa
Karščiavimas – tai vienas dažniausių tėvų nerimo šaltinių. Kai termometras parodo aukštesnę nei įprasta temperatūrą, iškart kyla baimė, kad vaikas rimtai serga. Tačiau gydytojai primena: temperatūra – ne liga, o organizmo apsauginė reakcija. Vis dėlto aplink ją sklando daugybė mitų, dėl kurių tėvai neretai daro klaidų. Pažiūrėkime, ką iš tikrųjų sako medicina ir kokie įsitikinimai jau seniai neteisingi.

Mitai apie temperatūrą vaikui, kuriuos būtina paneigti

Mitas 1: Kiekvieną kartą pakilus temperatūrai reikia duoti vaistų
Tiesa: Ne visada. Karščiavimas yra ženklas, kad organizmas kovoja su infekcija. Gydytojai rekomenduoja vaistus nuo temperatūros duoti tik tada, kai ji viršija 38,5 °C arba kai vaikas jaučiasi blogai – vangus, dirglus, atsisako gerti. Jei vaikas žaidžia, šypsosi ir tik jo temperatūra šiek tiek aukštesnė – skubėti mažinti nebūtina.

Mitas 2: Aukšta temperatūra visada pavojinga
Tiesa: daugeliu atvejų temperatūra iki 39 °C yra saugi ir padeda organizmui kovoti su virusais. Pavojus atsiranda tik tada, kai karščiavimas trunka ilgiau nei tris dienas, vaikas netenka skysčių ar atsiranda traukuliai. Tuomet reikalinga gydytojo apžiūra.

Mitas 3: Vaikas turi būti šiltai apklotas, kad „išprakaituotų“
Tiesa: tai viena dažniausių klaidų. Karščiuojant kūnas stengiasi atvėsti, o šiltas apklotas trukdo jam tai padaryti. Vaiką reikia aprengti lengvais, orui pralaidžiais drabužiais ir palaikyti kambaryje 20–22 °C temperatūrą. Vėdinimas – būtinas.

Mitas 4: Kompresus reikia dėti su šaltu vandeniu arba actu
Tiesa: nei ledinis vanduo, nei actas netinka. Šaltis gali sukelti drebulį, kuris dar labiau pakelia temperatūrą, o actas gali dirginti odą. Jei norite padėti vaikui atvėsti, naudokite drungną vandenį ir švelniai nuvalykite rankas bei kojas.

Mitas 5: Kuo žemesnė temperatūra – tuo greičiau pasveiks
Tiesa: tai klaidinga nuostata. Temperatūra padeda organizmui kovoti su infekcija, todėl jos slopinimas be reikalo gali net pailginti ligos eigą. Pagrindinis tikslas – ne skaičius termometre, o vaiko savijauta.

Mitas 6: Temperatūra kyla tik sergant gripu ar peršalimu
Tiesa: ne. Karščiavimą gali sukelti ir dantų dygimas, vakcinacija, ausų, šlapimo takų ar net odos infekcijos. Todėl visada svarbu stebėti bendrą būklę ir kitus simptomus, o ne tik temperatūros rodmenis.

Mitai apie temperatūrą vaikui, kuriuos būtina paneigti
Mitai apie temperatūrą vaikui, kuriuos būtina paneigti.Nuotrauka: https://www.freepik.com/

Ką daryti, kai vaikas karščiuoja?

Pirmiausia svarbu stebėti vaiką – ar jis aktyvus, ar geria skysčius, ar neatsiranda pavojingų simptomų. Temperatūra – tik vienas iš rodiklių. Štai keli praktiniai patarimai:

• Užtikrinkite, kad vaikas gautų daug skysčių – vandens, arbatos, praskiestų sulčių.
• Laikykite jį lengvai aprengtą ir kambaryje su gaiviu oru.
• Jei reikia, duokite paracetamolio arba ibuprofeno, laikydamiesi dozių pagal svorį.
• Matavimą atlikite ne dažniau nei kas 2–3 valandas – nereikia vaikui kelti streso.
• Leiskite vaikui ilsėtis, bet neverkite gulėti, jei jis jaučiasi neblogai.

Jei temperatūra trunka ilgiau nei tris dienas, vaikas nuolat mieguistas ar atsisako gerti, reikia kreiptis į gydytoją. Kūdikiams iki 3 mėnesių, kurių temperatūra viršija 38 °C, būtina medicininė apžiūra nedelsiant.

Temperatūros matavimo klaidos, kurias daro tėvai

Per dažnas matavimas. Temperatūra gali svyruoti dienos eigoje, todėl nereikia matuoti kas 15 minučių – tai tik kelia stresą.
Netinkamas termometro naudojimas. Pažastyje rodmenys dažnai būna 0,5–1 °C mažesni nei kūno vidaus temperatūra.
Matavimas iškart po valgymo ar maudynių. Tokiais atvejais temperatūra gali būti netiksli.
Matavimas per storus drabužius. Tai dažnai lemia klaidingai aukštą rezultatą.

Temperatūros matavimo klaidos, kurias daro tėvai
Temperatūros matavimo klaidos, kurias daro tėvai. Nuotrauka: https://www.freepik.com/

Kaip padėti vaikui jaustis geriau?

Kai vaikas karščiuoja, svarbiausia – ne tik mažinti temperatūrą, bet ir palengvinti savijautą. Pasirūpinkite, kad jis gautų pakankamai skysčių, oro ir meilės. Dažnai vaikai greičiau sveiksta, kai šalia jų yra ramūs, pasitikintys tėvai. Jei mažylis nori miegoti – leiskite jam ilsėtis, jei nori žaisti – tegul tai būna rami veikla, pavyzdžiui, skaitymas ar piešimas.

DUK

Ar galima maudyti karščiuojantį vaiką?
Taip, jei jam nėra šaltkrėčio. Vanduo turėtų būti drungnas, ne šaltas. Tai padeda natūraliai atvėsinti kūną.

Ar galima naudoti kelis vaistus nuo temperatūros kartu?
Ne, nebent taip nurodė gydytojas. Paracetamolį ir ibuprofeną galima kaitalioti, bet ne vartoti tuo pačiu metu.

Kada temperatūra pavojinga?
Jei ji viršija 40 °C, trunka ilgiau nei tris dienas, arba jei vaikas vangus, sunkiai kvėpuoja ar atsiranda bėrimas, reikia skubiai kreiptis į medikus.

Ar dantų dygimas gali sukelti karščiavimą?
Taip, bet paprastai ne aukštesnį nei 38 °C. Jei temperatūra didesnė, priežastis dažniausiai kita.

Ar vaikui reikia valgyti, kai jis karščiuoja?
Neverskite valgyti. Svarbiausia – skysčiai. Kai temperatūra kris, apetitas sugrįš natūraliai.

Ramybė ir priežiūra – geriausi vaiko sveikimo sąjungininkai

Karščiavimas – natūrali kūno reakcija, o ne pavojus. Svarbiausia – stebėti vaiką, užtikrinti jo komfortą ir laiku reaguoti į rimtesnius požymius. Vaikai sveiksta greičiau, kai šalia jaučia ramybę, rūpestį ir pasitikėjimą. Temperatūra praeina, o gera tėvų reakcija lieka kaip pamoka ateičiai, kaip elgtis protingai ir be panikos.