Koks pulsas laikomas normaliu?
Suaugusio žmogaus normalus ramybės pulsas paprastai siekia 60–90 dūžių per minutę. Ši norma gali šiek tiek skirtis priklausomai nuo amžiaus, fizinio aktyvumo, streso ar net paros laiko. Naktį širdis plaka lėčiau, o fizinio krūvio metu – greičiau.
Jeigu širdis plaka mažiau nei 60 kartų per minutę, tokia būklė vadinama bradikardija. Kartais ji būna visiškai normali, o kartais – pavojinga. Kad suprastumėte, ar jūsų atvejis reikalauja dėmesio, reikia įvertinti kontekstą ir bendrą savijautą.
Kada retas pulsas yra normalus?
Ne kiekvienas lėtesnis širdies ritmas reiškia ligą. Kai kuriais atvejais tai tiesiog ženklas, kad širdis dirba efektyviai.
1. Fizinio aktyvumo rezultatas
Sportuojantys žmonės, ypač ištvermės sportininkai, dažnai turi pulsą 45–55 dūžių per minutę. Tai normalu, nes jų širdis sustiprėjusi ir vienu dūžiu išstumia daugiau kraujo. Tokia būklė vadinama „sportine širdimi“ ir nereikalauja gydymo.
2. Poilsio būsena ar miegas
Naktį arba ilsintis pulsas natūraliai sulėtėja. Tai sveikas organizmo atsakas, padedantis širdžiai atsipalaiduoti.
3. Žema kūno temperatūra
Jei žmogus sušąla ar serga, pulsas gali laikinai sulėtėti – tai natūrali organizmo reakcija.
4. Kai kurie vaistai
Širdies ritmą gali mažinti kai kurie medikamentai – pavyzdžiui, beta blokatoriai ar raminantys vaistai. Jei gydytojas juos paskyrė, retas pulsas gali būti numatomas šalutinis poveikis.
Kada retas pulsas kelia nerimą?
Jei širdies plakimas nuolat sulėtėjęs ir lydi nemalonūs simptomai, būtina pasitarti su gydytoju. Bradikardija gali reikšti, kad širdies elektriniai impulsai neperduodami tinkamai. Pavojinga, kai:
• pulsas mažesnis nei 50 dūžių per minutę be aiškios priežasties;
• atsiranda galvos svaigimas, silpnumas, nuovargis;
• pasireiškia alpimas ar sąmonės praradimas;
• juntamas oro trūkumas, krūtinės spaudimas;
• kraujospūdis labai žemas arba šokinėjantis.
Tokie simptomai gali rodyti širdies ritmo sutrikimus, pavyzdžiui, sinusinę bradikardiją ar širdies laidumo blokadą. Kai kuriais atvejais tai gali būti pavojinga gyvybei, todėl svarbu neatidėlioti vizito pas gydytoją kardiologą.
Kokios gali būti medicininės priežastys?
Retą pulsą gali sukelti įvairūs veiksniai. Gydytojai dažniausiai mini šiuos:
• Širdies laidumo sutrikimai – kai elektriniai impulsai širdyje sklinda per lėtai arba nepasiekia visų dalių.
• Hipotirozė – sumažėjusi skydliaukės funkcija lėtina medžiagų apykaitą ir širdies ritmą.
• Elektrolitų disbalansas – per mažai kalio ar magnio gali paveikti širdies veiklą.
• Uždegiminės ar infekcinės ligos – kai kurios virusinės infekcijos paveikia širdies raumenį.
• Amžius – senstant natūraliai mažėja širdies ritmo dažnis.
Diagnozei patvirtinti gali prireikti elektrokardiogramos (EKG), echoskopijos ar Holterio monitoravimo – prietaiso, kuris fiksuoja širdies ritmą 24 valandas.
Ką daryti, kai pulsas per retas?
Jei pulsas sumažėja be aiškios priežasties, pirmiausia reikia įvertinti bendrą savijautą. Jei jaučiatės gerai, pulsas tiesiog gali būti jūsų individuali norma. Tačiau jei pasireiškia silpnumas, svaigulys ar alpimas, būtina nedelsiant pasitikrinti.
Štai ką galite padaryti:
• Pamatuokite pulsą keliomis dienomis skirtingu metu – ryte, dieną ir vakare.
• Jei vartojate vaistus, peržiūrėkite jų sąrašą – gal vienas iš jų mažina širdies ritmą.
• Stebėkite kraujospūdį – jei jis taip pat žemas, tai gali būti susiję.
• Nevenkite fizinio aktyvumo, bet stenkitės nepervargti.
• Jei simptomai stiprėja, kreipkitės į gydytoją ar skubios pagalbos skyrių.
Jei nustatoma, kad lėtas pulsas pavojingas, gydytojas gali paskirti medikamentus arba, retais atvejais, implantuoti širdies stimuliatorių, kuris palaiko normalų ritmą.
Kaip palaikyti normalų širdies ritmą?
Širdis mėgsta pusiausvyrą – nei per didelį krūvį, nei visišką neveiklumą. Norint palaikyti sveiką ritmą:
• Rinkitės subalansuotą mitybą, kurioje netrūktų magnio, kalio ir omega-3 rūgščių.
• Venkite streso ir miego trūkumo – abu veiksniai išbalansuoja širdies darbą.
• Atsisakykite rūkymo ir ribokite alkoholį.
• Judėkite kasdien – pasivaikščiojimai, plaukimas ar joga padeda širdžiai dirbti tolygiau.
• Tikrinkite širdies ritmą bent kartą per metus profilaktiškai, net jei jaučiatės gerai.
DUK
Ar retas pulsas visada reiškia bradikardiją?
Ne, kai kuriems žmonėms lėtas pulsas yra normalus, ypač sportuojantiems ar turintiems stiprią širdį.
Kada pulsas per retas?
Kai jis mažesnis nei 50 dūžių per minutę ir pasireiškia simptomai – silpnumas, galvos svaigimas ar alpimas.
Ar galima greitinti širdies ritmą namų sąlygomis?
Jei tai fiziologinis lėtėjimas, galima išgerti stiklinę vandens, giliai pakvėpuoti ar švelniai pajudėti. Tačiau nuolatinį retą pulsą turi įvertinti gydytojas.
Ar kofeinas padeda padidinti pulsą?
Trumpam – taip, tačiau piktnaudžiauti juo nereikėtų. Per daug kofeino gali sukelti priešingą efektą ir išbalansuoti ritmą.
Ar retas pulsas pavojingas vaikams?
Vaikų pulsas paprastai būna greitesnis nei suaugusiųjų. Jei jis neįprastai mažas ir vaikas vangus ar silpnas, būtina pasitarti su pediatru.
Širdis – jūsų kūno ritmas, kurį verta išgirsti
Retas pulsas nebūtinai reiškia ligą, tačiau tai ženklas, kad reikia įsiklausyti į savo kūną. Jeigu jis lydi gerą savijautą – greičiausiai jūsų širdis dirba efektyviai. Bet jei jaučiate silpnumą, svaigimą ar dusulį, neignoruokite šių signalų. Laiku atlikti tyrimai ir gyvenimo būdo pokyčiai gali padėti išlaikyti širdies ritmą harmoningą – tokį, kokio reikia visaverčiam gyvenimui.
