Ką reiškia apatinis kraujo spaudimas?
Kraujo spaudimą sudaro du skaičiai – viršutinis (sistolinis) ir apatinis (diastolinis). Viršutinis rodo, kokia jėga širdis pumpuoja kraują, o apatinis – kaip kraujas spaudžia kraujagysles, kai širdis ilsisi tarp dūžių. Normalus diastolinis spaudimas paprastai siekia 70–80 mmHg.
Jeigu šis rodiklis viršija 90 mmHg, laikoma, kad apatinis spaudimas per aukštas. Kai kuriems žmonėms jis išlieka didelis net tada, kai viršutinis rodiklis normalus – tai vadinama izoliuota diastoline hipertenzija.
Kodėl kyla apatinis spaudimas?
Padidėjusį apatinį spaudimą dažniausiai lemia keli veiksniai, susiję su gyvenimo būdu ir bendra sveikatos būkle. Dažniausios priežastys:
• Per didelis druskos vartojimas – druska sulaiko skysčius ir didina kraujagyslių apkrovą.
• Nepakankamas fizinis aktyvumas – mažėja širdies ir kraujagyslių elastingumas.
• Antsvoris ar nutukimas – didina širdies darbo krūvį.
• Rūkymas ir alkoholis – siaurina kraujagysles ir trikdo jų funkciją.
• Lėtinis stresas – didina hormonų, tokių kaip kortizolis ir adrenalinas, kiekį.
• Nepakankamas poilsis – miego trūkumas kelia kraujospūdį net jauniems žmonėms.
• Inkstų ar skydliaukės sutrikimai – gali sukelti ilgalaikį spaudimo disbalansą.
Dažnai aukštas apatinis spaudimas išryškėja po 30–40 metų, ypač jei gyvenimo ritmas įtemptas, mityba nereguliari, o fizinio krūvio mažai.
Kokie simptomai gali pasireikšti?
Skirtingai nei staigus viršutinio spaudimo šuolis, aukštas diastolinis spaudimas dažnai būna nepastebimas. Žmogus ilgai gali jaustis gerai, kol galiausiai atsiranda simptomai:
• nuolatiniai galvos skausmai (ypač pakaušio srityje);
• galvos svaigimas, triukšmas ausyse;
• širdies plakimo pojūtis, sunkumas krūtinėje;
• nuovargis, dirglumas, miego sutrikimai;
• neryškus matymas ar dėmesio sutrikimai.
Jei tokie požymiai kartojasi, verta pasimatuoti spaudimą kelis kartus per dieną ir kreiptis į gydytoją – ypač jei apatinis rodiklis nuolat viršija 90 mmHg.
Gyvenimo būdo pokyčiai, kurie padeda sumažinti apatinį spaudimą
Nors kartais reikia vaistų, dažniausiai diastolinį spaudimą galima sureguliuoti natūraliai – pakeitus įpročius. Štai ką pataria gydytojai:
1. Sumažinkite druskos kiekį
Per parą su maistu rekomenduojama suvartoti ne daugiau kaip 5 gramus druskos (apie arbatinį šaukštelį). Venkite sūrių užkandžių, rūkytų gaminių, konservų, padažų. Vietoje druskos naudokite žoleles – petražoles, krapus, baziliką ar česnaką.
2. Rinkitės širdžiai palankų maistą
Įtraukite į mitybą daugiau daržovių, vaisių, pilno grūdo produktų, žuvies, alyvuogių aliejaus, riešutų. Venkite sočiųjų riebalų ir cukraus pertekliaus – jie prisideda prie kraujagyslių užsikimšimo.
3. Judėkite kasdien
Reguliarus fizinis aktyvumas – vienas veiksmingiausių būdų stabilizuoti spaudimą. Pakanka 30 minučių greito ėjimo, važiavimo dviračiu ar plaukimo 5 kartus per savaitę. Net ir lengvi kasdieniai judesiai turi didelę reikšmę.
4. Ribokite alkoholį ir nerūkykite
Alkoholis didina širdies apkrovą, o rūkymas pažeidžia kraujagysles. Net ir maži pokyčiai – mažiau taurių vyno ar cigarečių – per kelias savaites gali pagerinti rodiklius.
5. Valdykite stresą
Lėtinis stresas kelia kraujospūdį, todėl svarbu išmokti atsipalaiduoti. Padeda kvėpavimo pratimai, joga, pasivaikščiojimai gamtoje ar mėgstama veikla. Kartais verta pasikalbėti su psichologu – emocinė sveikata tiesiogiai veikia fizinę.
6. Užtikrinkite pakankamą miegą
7–8 valandos kokybiško miego kiekvieną naktį leidžia organizmui atsistatyti. Eikite miegoti tuo pačiu metu, venkite ekranų prieš miegą ir palaikykite vėsesnį kambarį.
7. Stebėkite svorį ir mitybos balansą
Net 5–10 % kūno svorio sumažinimas gali ženkliai pagerinti spaudimo rodiklius. Venkite persivalgymo, ypač vakare, ir gerkite pakankamai vandens dienos metu.
Kada reikėtų kreiptis į gydytoją?
Jei apatinis spaudimas nuolat siekia arba viršija 95–100 mmHg, būtina pasitarti su gydytoju. Tai gali būti signalas, kad organizme vyksta lėtiniai pokyčiai, kuriems reikalingas gydymas. Gydytojas gali rekomenduoti atlikti inkstų, skydliaukės ar širdies tyrimus ir pritaikyti vaistus pagal individualų poreikį.
Ypatingą dėmesį į savo spaudimą turėtų atkreipti žmonės, kurių šeimoje yra buvę širdies ar kraujagyslių ligų atvejų – genetinis polinkis čia vaidina svarbų vaidmenį.
DUK
Ar aukštas apatinis spaudimas pavojingas, jei viršutinis normalus?
Taip, izoliuota diastolinė hipertenzija gali pažeisti kraujagysles ir širdį net tada, kai sistolinis spaudimas normalus.
Ar galima sumažinti apatinį spaudimą be vaistų?
Dažnai taip. Tinkama mityba, fizinis aktyvumas, streso kontrolė ir miego režimas duoda puikių rezultatų.
Ar kava didina apatinį spaudimą?
Kofeinas gali laikinai padidinti spaudimą, todėl jo reikėtų vartoti saikingai, ypač jei pastebite poveikį po kavos puodelio.
Kiek laiko užtrunka, kol pagerėja rodikliai?
Paprastai pirmieji rezultatai pasimato po 4–8 savaičių nuoseklių gyvenimo būdo pokyčių.
Ar galima sportuoti turint aukštą apatinį spaudimą?
Taip, bet pradėkite palaipsniui. Aerobinė veikla – vaikščiojimas, plaukimas, važinėjimas dviračiu – ypač naudinga širdžiai.
Kasdieniai įpročiai, kurie stiprina širdį
Aukštas apatinis spaudimas nėra nuosprendis – tai ženklas, kad jūsų organizmas prašo daugiau dėmesio. Subalansuota mityba, ramybė, judėjimas ir reguliarus poilsis gali sugrąžinti širdies ritmą į normą. Kiekvienas mažas pasirinkimas – nuo mažiau druskos iki papildomų 15 minučių miego – prisideda prie sveikesnio kraujospūdžio ir geresnės savijautos kasdien.
