Ką iš tiesų reiškia kraujo spaudimo rodikliai?
Kraujo spaudimas rodo, kokia jėga kraujas spaudžia arterijų sieneles, kai širdis susitraukia ir kai ilsisi. Matuojant gaunami du skaičiai:
• Sistolinis spaudimas – viršutinis rodiklis, parodantis spaudimą širdžiai susitraukiant.
• Diastolinis spaudimas – apatinis rodiklis, rodantis spaudimą širdies atsipalaidavimo metu.
Pavyzdžiui, jei jūsų spaudimas yra 120/80 mmHg, tai reiškia, kad sistolinis spaudimas yra 120, o diastolinis – 80 milimetrų gyvsidabrio stulpelio. Tokie rodikliai laikomi idealūs sveikam suaugusiam žmogui.
Koks kraujo spaudimas laikomas normaliu?
Pagal Pasaulio sveikatos organizacijos (PSO) ir Europos kardiologų draugijos rekomendacijas, normalaus kraujo spaudimo ribos yra tokios:
• Optimalus: 120/80 mmHg
• Normalus: 120–129 / 80–84 mmHg
• Aukštas normalus: 130–139 / 85–89 mmHg
• Padidėjęs (hipertenzija I laipsnio): nuo 140/90 mmHg ir daugiau
• Žemas (hipotenzija): mažiau nei 100/60 mmHg
Vis dėlto šie skaičiai gali šiek tiek skirtis priklausomai nuo amžiaus, fizinės būklės ar net paros meto. Svarbiausia – kad spaudimas būtų stabilus, o ne staigiai kistų.
Ar normalus kraujo spaudimas skiriasi pagal amžių?
Taip, amžius turi įtakos kraujo spaudimui. Jaunesniems žmonėms jis dažnai būna šiek tiek mažesnis, o su amžiumi natūraliai kyla dėl kraujagyslių elastingumo sumažėjimo. Štai apytikslės normos:
• 18–30 metų – 110–125 / 70–80 mmHg
• 31–50 metų – 120–130 / 75–85 mmHg
• 51–65 metų – 125–135 / 80–90 mmHg
• Vyresni nei 65 metų – iki 140 / 90 mmHg
Gydytojai pabrėžia, kad spaudimo didėjimas su amžiumi nėra liga, jei jis neviršija leistinų ribų ir žmogus jaučiasi gerai.
Kas lemia kraujo spaudimo svyravimus?
Kraujo spaudimas kinta natūraliai per dieną – rytą jis paprastai būna aukštesnis, o naktį sumažėja. Be to, jį gali paveikti daugybė veiksnių:
• Stresas ir emocinė įtampa.
• Miego trūkumas ar pervargimas.
• Kofeinas, alkoholis, nikotinas.
• Fizinis aktyvumas ar jo stoka.
• Vaistai, hormoniniai pokyčiai.
• Oro pokyčiai ir dehidratacija.
Kartais vienkartinis padidėjęs spaudimas nieko blogo nereiškia – svarbu stebėti tendencijas, o ne pavienius skaičius.
Kaip teisingai matuoti kraujo spaudimą?
Norint gauti tikslius duomenis, būtina laikytis kelių svarbių taisyklių:
• 30 minučių prieš matavimą negerkite kavos ir nerūkykite.
• Pailsėkite bent 5 minutes ramiai pasėdėję.
• Matavimą atlikite sėdint, ranką laikykite širdies lygyje.
• Nematykite spaudimo po fizinio krūvio ar emocinės įtampos.
• Matavimą kartokite du kartus su 1–2 minučių pertrauka ir skaičiuokite vidurkį.
Rekomenduojama kraujo spaudimą matuoti tuo pačiu paros metu – ryte ir vakare, kad būtų galima palyginti rezultatus. Jei pastebite didelius skirtumus tarp matavimų, pasitarkite su gydytoju.
Kada reikėtų sunerimti?
Jei spaudimas nuolat viršija 140/90 mmHg, galima įtarti arterinę hipertenziją. Tokiu atveju reikia pasitarti su gydytoju, nes ilgainiui aukštas kraujospūdis gali sukelti rimtų komplikacijų – širdies nepakankamumą, insultą ar inkstų pažeidimus. Pavojingas ir labai žemas spaudimas – mažesnis nei 90/60 mmHg, ypač jei jį lydi galvos svaigimas, silpnumas ar alpulys.
Gydytojas gali rekomenduoti papildomus tyrimus ar 24 valandų kraujo spaudimo stebėjimą (Holterio tyrimą), kad nustatytų, ar rodikliai stabilūs visos dienos metu.
DUK
Ar kiekvienam žmogui tinkamas tas pats „normalus“ spaudimas?
Ne, „normalus“ kraujo spaudimas gali šiek tiek skirtis priklausomai nuo amžiaus, lyties, fizinio aktyvumo ir net genetinių ypatumų. Svarbiausia – kad jis būtų stabilus ir žmogus jaustųsi gerai.
Ar galima matuoti spaudimą namuose?
Taip, namų matavimai labai naudingi. Jie padeda pamatyti tikruosius rodiklius, nes gydytojo kabinete spaudimas dažnai būna aukštesnis dėl streso („baltos chalatų sindromo“).
Ar reikia gydyti aukštą kraujo spaudimą, jei nejaučiu simptomų?
Taip. Hipertenzija dažnai vadinama „tyliąja liga“, nes ilgą laiką nesukelia jokių simptomų, tačiau pamažu pažeidžia kraujagysles ir širdį.
Ar žemas kraujo spaudimas pavojingas?
Ne visada. Jei žmogus jaučiasi gerai, žemesnis spaudimas gali būti natūralus. Tačiau jei jį lydi silpnumas, pykinimas ar alpimas – būtina pasitarti su gydytoju.
Kaip išlaikyti normalų kraujo spaudimą?
Sveika mityba, mažesnis druskos vartojimas, reguliarus judėjimas, pakankamas miegas ir streso kontrolė – paprasčiausi, bet veiksmingiausi būdai.
Reguliarus matavimas – geriausia profilaktika
Kraujo spaudimas – tai tarsi organizmo signalas apie širdies ir kraujagyslių būklę. Reguliariai jį matuojant ir stebint pokyčius, galima užkirsti kelią daugeliui ligų dar prieš joms prasidedant. Tad verta įsigyti patikimą tonometrą, skirti kelias minutes ramiai sėdėti ir stebėti savo sveikatą – tai mažas įprotis, galintis išgelbėti didelius dalykus.
