Kas yra cholesterolis ir kodėl jis svarbus?
Cholesterolis – tai riebalinė medžiaga, kuri gaminama kepenyse ir taip pat gaunama su maistu. Jis būtinas hormonų, vitamino D ir ląstelių membranų gamybai. Be jo organizmas negalėtų normaliai funkcionuoti. Tačiau problema prasideda tada, kai cholesterolio kiekis viršija normą – tuomet jis gali kauptis kraujagyslių sienelėse ir formuoti aterosklerozines plokšteles.
Šios plokštelės siaurina kraujagysles, trukdo kraujo tekėjimui ir ilgainiui gali sukelti širdies priepuolį, insultą ar periferinių arterijų ligas.
Kokie yra cholesterolio tipai?
Atliekant lipidogramą, t. y. išsamų kraujo riebalų tyrimą, paprastai matuojami keli rodikliai. Jie leidžia įvertinti bendrą situaciją:
1. Bendrasis cholesterolis (TC)
Tai visų cholesterolio formų suma. Jo norma suaugusiam žmogui turėtų būti mažesnė nei 5,0 mmol/l.
2. MTL („blogasis“) cholesterolis
Mažo tankio lipoproteinai (MTL, angl. LDL) perneša cholesterolį iš kepenų į audinius. Kai jų per daug, cholesterolis kaupiasi kraujagyslėse. Normalus kiekis – mažiau nei 3,0 mmol/l.
3. DTL („gerasis“) cholesterolis
Didelio tankio lipoproteinai (DTL, angl. HDL) padeda pašalinti cholesterolio perteklių iš kraujagyslių ir perneša jį atgal į kepenis. Kuo šis rodiklis didesnis, tuo geriau. Norma – daugiau nei 1,0 mmol/l vyrams ir daugiau nei 1,2 mmol/l moterims.
4. Trigliceridai (TG)
Tai kita riebalų rūšis kraujyje, susijusi su energijos kaupimu. Jų norma – mažiau nei 1,7 mmol/l. Padidėję trigliceridai dažnai lydi nutukimą, cukrinį diabetą ar nesveiką mitybą.
Kaip interpretuoti savo tyrimo rezultatus?
Kai gaunate atsakymą, pirmiausia atkreipkite dėmesį ne tik į bendrą cholesterolio kiekį, bet ir į santykį tarp „gerojo“ ir „blogojo“ cholesterolio. Net jei bendrasis rodiklis šiek tiek viršija normą, tačiau DTL yra aukštas, rizika gali būti mažesnė. O jei MTL per didelis, net esant normaliam bendram cholesteroliui, pavojus širdžiai vis tiek išlieka.
Pavyzdžiui:
• Bendras cholesterolis 5,8 mmol/l – šiek tiek padidėjęs.
• MTL 4,0 mmol/l – aukštas, rizika padidėjusi.
• DTL 1,4 mmol/l – geras, bet nepakankamas kompensuoti per didelį MTL.
Toks santykis rodo, kad reikėtų koreguoti mitybą ar gyvenimo būdą. Jei rodikliai nuolat išlieka aukšti, gydytojas gali paskirti vaistus (statinus ar kitus lipidų mažinimo preparatus).
Kokie veiksniai lemia cholesterolio padidėjimą?
Padidėjusio cholesterolio priežastys gali būti tiek genetinės, tiek gyvenimo būdo. Dažniausiai pasitaikantys veiksniai:
• Riebus ir perdirbtas maistas (ypač gyvulinės kilmės riebalai).
• Nepakankamas fizinis aktyvumas.
• Antsvoris ar nutukimas.
• Rūkymas ir alkoholis.
• Stresas ir miego trūkumas.
• Paveldima polinkio forma – šeiminė hipercholesterolemija.
Net liesi ir fiziškai aktyvūs žmonės gali turėti aukštą cholesterolį, jei tai nulemia genetika. Todėl profilaktiniai tyrimai svarbūs visiems, nepriklausomai nuo amžiaus ar išvaizdos.
Kaip natūraliai pagerinti cholesterolio rodiklius?
Jei tyrimas rodo padidėjusius skaičius, nebūtina iš karto griebtis vaistų – daugeliu atvejų padeda gyvenimo būdo pokyčiai. Gydytojai rekomenduoja:
• Valgyti daugiau daržovių ir vaisių – jie turi skaidulų, kurios mažina „blogąjį“ cholesterolį.
• Rinktis nesočiuosius riebalus – alyvuogių aliejų, avokadus, riešutus, žuvį.
• Vengti transriebalų – jų yra kepiniuose, greitame maiste, margarinuose.
• Judėti bent 30 minučių per dieną – pasivaikščiojimai, važiavimas dviračiu, plaukimas.
• Mažinti cukraus vartojimą – jis skatina trigliceridų kaupimąsi.
• Nerūkyti – rūkymas mažina „gerojo“ cholesterolio kiekį.
• Gerti pakankamai vandens ir užtikrinti gerą miego kokybę.
Pirmieji teigiami pokyčiai dažniausiai pastebimi po 2–3 mėnesių. Jei nepavyksta pasiekti normos vien mitybos ir judėjimo pagalba, gydytojas gali paskirti papildomą gydymą.
Kada verta pasitikrinti cholesterolį?
Cholesterolio kiekį rekomenduojama tikrinti bent kartą per metus, ypač jei turite rizikos veiksnių – antsvorį, aukštą kraujospūdį, rūkote ar šeimoje yra buvę širdies ligų. Vyresniems nei 40 metų žmonėms tyrimas turėtų tapti įprasta profilaktikos dalimi.
Jei vartojate cholesterolį mažinančius vaistus, tyrimus reikėtų kartoti kas 3–6 mėnesius, kad būtų galima įvertinti jų veiksmingumą ir dozių poreikį.
DUK
Ar visas cholesterolis yra blogas?
Ne. Cholesterolis reikalingas organizmui, tačiau svarbu išlaikyti pusiausvyrą tarp „gerojo“ (DTL) ir „blogojo“ (MTL) cholesterolio.
Ar galima turėti aukštą cholesterolį, jei maitinuosi sveikai?
Taip, jei tai lemia genetika. Tokiais atvejais reikalingas medikamentinis gydymas.
Kada reikia pradėti vartoti vaistus nuo cholesterolio?
Kai MTL viršija 4 mmol/l arba yra širdies ligų rizika – tai sprendžia gydytojas individualiai.
Ar cholesterolį galima sumažinti be vaistų?
Daugeliu atvejų – taip. Sveika mityba, fizinis aktyvumas ir streso mažinimas gali žymiai pagerinti rodiklius.
Kaip greitai keičiasi rezultatai po gyvenimo būdo pokyčių?
Reikšmingi pokyčiai pastebimi po 2–3 mėnesių, tačiau svarbiausia – nuoseklumas.
Supratimas – pirmas žingsnis į sveikesnį širdies ritmą
Cholesterolio tyrimo rezultatai – tai ne tik skaičiai, bet ir svarbus signalas apie jūsų širdies sveikatą. Išmokę juos teisingai interpretuoti ir laiku imdamiesi veiksmų, galite išvengti daugelio širdies bei kraujagyslių ligų. Net mažas pokytis kasdienėje mityboje ar įpročiuose gali reikšti didelį skirtumą ilgoje perspektyvoje.
