Kas laikoma aukštu rytiniu spaudimu?
Normalus kraujo spaudimas ryte, kaip ir bet kuriuo paros metu, turėtų būti apie 120/80 mmHg. Tačiau jei po pabudimo ar per pirmąsias valandas rodikliai viršija 135/85 mmHg, tai jau laikoma padidėjusiu rytiniu spaudimu. Toks reiškinys vadinamas rytine hipertenzija ir gali būti tiek laikinas, tiek ilgalaikis sveikatos sutrikimo požymis.
Jei kraujo spaudimas nuolat aukštas būtent rytais, o dieną ar vakare normalizuojasi, būtina atkreipti į tai dėmesį ir pasitarti su gydytoju.
Kodėl kraujo spaudimas kyla rytais?
Rytinis kraujo spaudimo pakilimas yra natūrali organizmo reakcija į pabudimą. Naktį širdies ritmas lėtėja, o kraujospūdis sumažėja – tai vadinamoji „naktinė ramybės fazė“. Ryte, kai pradedame judėti, keltis, ruoštis dienai, organizmas išskiria streso hormonus – adrenaliną ir kortizolį. Jie aktyvina širdį, didina kraujagyslių tonusą ir pakelia spaudimą.
Tačiau kai šis pakilimas per didelis arba trunka per ilgai, jis tampa pavojingu veiksniu. Prie to prisideda šie aspektai:
• Lėtinė hipertenzija (padidėjęs spaudimas visos dienos metu).
• Nepakankamas miegas ar miego sutrikimai.
• Stresas, nerimas, nuolatinis įtampos pojūtis.
• Rytinis kofeino vartojimas (kava, stipri arbata, energiniai gėrimai).
• Vaistų nuo spaudimo netinkamas vartojimo laikas.
• Druskos ir skysčių disbalansas organizme.
• Naktinis kvėpavimo sustojimas (miego apnėja).
• Hormoniniai sutrikimai ar inkstų ligos.
Gydytojai pabrėžia, kad rytinis spaudimo šuolis ypač pavojingas žmonėms, sergantiems hipertenzija ar turintiems padidėjusią širdies ligų riziką.
Rytinio kraujospūdžio matavimas – kaip tai atlikti teisingai?
Norint įvertinti, ar spaudimas iš tiesų kyla rytais, svarbu jį matuoti teisingai. Matavimai turėtų būti atliekami namuose, laikantis paprastų taisyklių:
• Matuokite iškart po pabudimo, dar prieš pusryčius ar kavą.
• Atsisėskite patogiai, atsipalaiduokite ir palaukite 2–3 minutes.
• Ranką laikykite širdies lygyje, matuokite ant žasto, ne ant riešo.
• Užsirašykite rezultatus – tiek ryte, tiek vakare.
• Jei spaudimas ryte kelias dienas iš eilės viršija normą, kreipkitės į gydytoją.
Norint tiksliai įvertinti situaciją, gydytojai dažnai rekomenduoja 24 valandų kraujo spaudimo stebėjimą – tai leidžia pamatyti, kaip spaudimas kinta dieną ir naktį.
Kas gali lemti didesnį spaudimą ryte?
Rytinis spaudimo pakilimas gali būti įvairių veiksnių pasekmė. Kai kuriems žmonėms jis susijęs su netinkamais gyvenimo įpročiais, kitiems – su sveikatos problemomis. Štai dažniausios priežastys:
1. Nereguliarus vaistų vartojimas.
Jei antihipertenziniai vaistai vartojami vakare ar netaisyklingai, jų poveikis gali būti pasibaigęs iki ryto. Tai dažna priežastis, kodėl spaudimas vėl pakyla.
2. Stresas ir miego trūkumas.
Lėtinis nuovargis, prasta miego kokybė ar nerimas didina streso hormonų kiekį, todėl rytais spaudimas būna aukštesnis.
3. Per didelis druskos kiekis.
Per sūrus maistas vakarienės metu sulaiko vandenį organizme ir padidina spaudimą ryte.
4. Fizinio aktyvumo stoka.
Mažai judant silpnėja širdies raumuo ir blogėja kraujotaka – tai gali sukelti rytinius spaudimo svyravimus.
5. Miego apnėja.
Šis sutrikimas, kai naktį sustoja kvėpavimas, yra viena dažniausių paslėptos hipertenzijos priežasčių. Jis trikdo deguonies tiekimą ir kelia spaudimą rytais.
Kaip suvaldyti aukštą spaudimą ryte?
Rytinį kraujo spaudimo šuolį galima sureguliuoti, jei laikysitės kelių svarbių rekomendacijų:
• Laikykitės miego režimo. Eikite miegoti ir kelkitės tuo pačiu metu, miegokite bent 7–8 valandas.
• Venkite sūraus maisto vakare. Vietoj to rinkitės lengvą vakarienę – daržoves, liesą baltymą.
• Gerkite pakankamai vandens. Dehidratacija taip pat gali didinti spaudimą.
• Vartokite vaistus tiksliai pagal gydytojo nurodymus. Jei spaudimas aukštas rytais, pasitarkite, ar vaisto vartojimo laikas tinkamas.
• Rytą pradėkite ramiai. Pabudus neskubėkite – kelias minutes pabūkite ramiai, kvėpuokite giliai.
• Judėkite reguliariai. Kasdienis 30 minučių pasivaikščiojimas ar mankšta padeda stabilizuoti spaudimą.
Kai kuriais atvejais gydytojas gali pakoreguoti vaistų dozę arba paskirti kitą gydymo režimą, kad apsaugotų nuo rytinių spaudimo šuolių.
Kada kreiptis į gydytoją?
Jei spaudimas ryte nuolat viršija 140/90 mmHg arba atsiranda simptomai – galvos skausmas, širdies plakimas, regos sutrikimai, svaigulys – būtina pasitarti su gydytoju. Tai gali būti ženklas, kad organizmas patiria per didelį krūvį arba hipertenzija nėra tinkamai kontroliuojama.
Gydytojas gali paskirti išsamesnius tyrimus: inkstų funkcijos, cholesterolio, cukraus kiekio kraujyje analizę ar elektrokardiogramą, kad nustatytų priežastį.
DUK
Ar normalu, kad spaudimas ryte aukštesnis nei vakare?
Taip, šiek tiek aukštesnis – normalu. Tačiau jei skirtumas didelis ir viršija 135/85 mmHg, tai signalas pasitikrinti sveikatą.
Ar rytinis kavos puodelis gali pakelti spaudimą?
Taip, ypač jei išgeriama tuščiu skrandžiu. Kofeinas stimuliuoja širdies veiklą ir gali trumpam padidinti spaudimą.
Kiek kartų reikia matuoti spaudimą ryte?
Pakanka 2 kartų iš eilės su kelių minučių pertrauka – užsirašykite vidurkį.
Ar rytinis spaudimo šuolis pavojingas?
Jei jis dažnas, gali padidinti širdies infarkto ar insulto riziką, todėl svarbu jį kontroliuoti.
Ar galima natūraliai sumažinti rytinį spaudimą?
Taip – pakanka sveikos mitybos, pakankamo miego, mažiau streso ir reguliaraus judėjimo.
Ramus rytas – stabilesnis spaudimas
Rytinis kraujo spaudimo šuolis nėra tik menkas nepatogumas – tai ženklas, kad organizmui reikia daugiau dėmesio. Skirkite laiko ramiam pabudimui, judėjimui ir tinkamai mitybai. Kiekvienas rytas, prasidėjęs be skubos, yra žingsnis į sveikesnę širdį ir stabilesnį kraujo spaudimą visai dienai.
