Koks laikomas normaliu kraujo spaudimu?
Normalus kraujo spaudimas matuojamas dviem rodikliais: sistoliniu (viršutiniu) ir diastoliniu (apatiniu). Sistolinis spaudimas rodo slėgį, kai širdis pumpuoja kraują į arterijas, o diastolinis – kai širdis ilsisi tarp dūžių. Optimalus rodiklis suaugusiam žmogui laikomas apie 120/80 mmHg.
Vis dėlto moterų kraujospūdis dažnai būna kiek mažesnis nei vyrų, ypač jauname amžiuje. Tai susiję su hormonų, ypač estrogenų, poveikiu kraujagyslėms – jie padeda palaikyti jų elastingumą ir mažina spaudimą.
Normalus kraujo spaudimas pagal amžių
Amžius turi didelę įtaką kraujo spaudimo reikšmėms. Štai orientacinės ribos, laikomos normaliomis moterims:
• 18–25 metų: 110–120 / 70–80 mmHg
• 26–40 metų: 115–125 / 75–85 mmHg
• 41–55 metų: 120–130 / 80–85 mmHg
• 56–65 metų: 125–135 / 80–90 mmHg
• 65+ metų: 130–140 / 85–90 mmHg
Su amžiumi kraujagyslės praranda elastingumą, todėl spaudimas natūraliai didėja. Tai normalus fiziologinis procesas, tačiau svarbu, kad rodikliai neperžengtų leistinų ribų.
Hormonų įtaka moterų kraujo spaudimui
Hormonai vaidina itin svarbų vaidmenį reguliuojant moterų kraujo spaudimą. Pavyzdžiui, estrogenai, gaminami vaisingo amžiaus moterų organizme, padeda išlaikyti kraujagysles elastingas, todėl kraujo spaudimas būna šiek tiek mažesnis. Tačiau menopauzės metu, kai estrogenų kiekis smarkiai sumažėja, spaudimas dažnai padidėja.
Taip pat kraujo spaudimas gali kisti menstruacinio ciklo metu: prieš menstruacijas ar jų pradžioje kai kurios moterys pastebi lengvą spaudimo sumažėjimą ar padidėjimą, priklausomai nuo organizmo jautrumo hormonų pokyčiams.
Nėštumas ir kraujo spaudimas
Nėštumo metu kraujo spaudimas moteriai taip pat kinta. Pirmąjį trimestrą jis dažnai šiek tiek sumažėja dėl kraujagyslių išsiplėtimo, tačiau antroje nėštumo pusėje gali pradėti kilti. Nėščiosioms svarbu reguliariai tikrintis spaudimą, nes per aukštas rodiklis gali rodyti preeklampsiją – pavojingą būklę, galinčią kelti grėsmę tiek mamai, tiek kūdikiui.
Normalus kraujo spaudimas nėštumo metu laikomas apie 110–130 / 70–85 mmHg. Bet kokie reikšmingi nukrypimai turėtų būti aptarti su gydytoju.
Kada moterims kyla padidėjusio kraujo spaudimo rizika?
Nors hipertenzija (padidėjęs kraujo spaudimas) dažniau diagnozuojama vyrams iki 50 metų, po menopauzės rizika moterims stipriai išauga. Tai lemia hormoniniai pokyčiai, sulėtėjusi medžiagų apykaita ir mažesnis fizinis aktyvumas.
Padidėjusį kraujospūdį dažnai lemia ir šie veiksniai:
• Antsvoris arba nutukimas.
• Per didelis druskos vartojimas.
• Stresas, miego trūkumas.
• Mažas fizinis aktyvumas.
• Hormoniniai kontraceptikai ar pakaitinė terapija.
• Paveldimumas ir amžius.
Net jei moteris jaučiasi gerai, svarbu bent kelis kartus per metus pasimatuoti kraujo spaudimą – tai padeda laiku pastebėti pokyčius ir užkirsti kelią širdies bei kraujagyslių ligoms.
Žemas kraujo spaudimas moterims
Kai kurios moterys, ypač jaunos ir lieknos, dažnai susiduria su žemu kraujo spaudimu – hipotenzija. Nors tai ne visada pavojinga, gali sukelti nemalonių simptomų: silpnumą, galvos svaigimą, šaltas rankas ar kojas, mieguistumą.
Hipotenzija dažnai pasireiškia, kai kraujo spaudimas nukrenta žemiau 100/60 mmHg. Padėti gali pakankamas skysčių vartojimas, subalansuota mityba, reguliarus judėjimas ir poilsis. Jei simptomai nuolatiniai, būtina pasitarti su gydytoju – kartais žemas spaudimas gali būti ir kitų sveikatos sutrikimų požymis.
Kaip palaikyti stabilų kraujo spaudimą?
Norint, kad kraujo spaudimas išliktų normos ribose, svarbu rūpintis gyvenimo būdu. Reguliarus fizinis aktyvumas, pilnavertė mityba ir pakankamas poilsis padeda išlaikyti širdies ir kraujagyslių sistemą stiprią. Rekomenduojama:
• Riboti druskos kiekį iki 5 g per dieną.
• Valgyti daugiau vaisių, daržovių, grūdinių produktų.
• Vengti rūkymo ir alkoholio pertekliaus.
• Kasdien bent 30 minučių judėti – vaikščioti, plaukioti ar mankštintis.
• Kontroliuoti kūno svorį ir stresą.
Taip pat verta kraujo spaudimą matuoti reguliariai – ypač jei yra polinkis į hipertenziją, vyresnis amžius ar šeimos istorijoje pasitaiko širdies ligų.
DUK
Ar normalus kraujo spaudimas skiriasi priklausomai nuo moters amžiaus?
Taip, su amžiumi kraujo spaudimas dažniausiai šiek tiek didėja dėl kraujagyslių elastingumo sumažėjimo ir hormoninių pokyčių.
Ar menopauzė gali sukelti aukštą kraujo spaudimą?
Taip, menopauzės metu sumažėję estrogenai mažina kraujagyslių elastingumą, todėl padidėja rizika susirgti hipertenzija.
Ar žemas spaudimas moterims visada blogas?
Ne visada. Kai kurioms moterims tai fiziologiškai normalu, tačiau jei pasireiškia simptomai – reikia pasitarti su gydytoju.
Ar kontraceptinės tabletės veikia kraujospūdį?
Kai kurie hormoniniai kontraceptikai gali šiek tiek padidinti kraujo spaudimą, todėl rekomenduojama jį periodiškai tikrinti.
Kada reikėtų sunerimti dėl kraujospūdžio?
Jei spaudimas nuolat viršija 140/90 mmHg arba nukrenta žemiau 100/60 mmHg, būtina kreiptis į gydytoją.
Kiekvienas matavimas – žingsnis į geresnę savijautą
Reguliarus kraujo spaudimo stebėjimas leidžia geriau pažinti savo organizmą ir laiku reaguoti į pokyčius. Moterims, ypač po 40-ies, verta šį įprotį paversti kasdienės sveikatos priežiūros dalimi. Nedidelis dėmesys šiandien gali padėti išsaugoti širdies sveikatą rytoj.
