Ką rodo arterinis kraujo spaudimas?
Arterinis kraujo spaudimas – tai jėga, kuria kraujas spaudžia kraujagyslių sieneles, kai širdis susitraukia ir atsipalaiduoja. Matuojant spaudimą gaunami du skaičiai:
• Sistolinis spaudimas (viršutinis) – rodo slėgį, kai širdis susitraukia ir pumpuoja kraują į arterijas.
• Diastolinis spaudimas (apatinis) – parodo spaudimą širdies atsipalaidavimo metu, kai ji prisipildo krauju.
Normalus suaugusio žmogaus kraujo spaudimas paprastai siekia apie 120/80 mmHg. Tačiau individualūs skirtumai galimi – svarbiausia, kad rodikliai išliktų stabilūs ir neviršytų 140/90 mmHg ar nenukristų žemiau 100/60 mmHg ribos.
Kada geriausia matuoti spaudimą?
Kraujo spaudimas kinta dienos metu – jis natūraliai pakyla ryte ir vakare, o pailsėjus ar miegant sumažėja. Todėl tiksliems rezultatams būtina matuoti tuo pačiu metu kiekvieną dieną, geriausia:
• Ryte, praėjus bent 30 minučių po pabudimo, prieš valgį ar vaistus.
• Vakare, praėjus kelioms valandoms po darbo ar veiklos, prieš miegą.
• Poilsio būsenoje – bent 5 minutes ramiai pasėdėjus.
Jei gydytojas rekomenduoja stebėti spaudimo svyravimus, matavimus reikėtų atlikti 2–3 kartus per dieną ir užsirašyti rezultatus, kad būtų galima stebėti tendencijas.
Kaip pasiruošti matavimui?
Prieš matuojant kraujospūdį svarbu sukurti tinkamas sąlygas, nes net maži veiksniai gali paveikti rezultatą. Štai ką reikia padaryti:
• Nevalgykite ir negerkite kavos ar arbatos bent 30 minučių prieš matavimą.
• Nerūkykite bent pusvalandį prieš procedūrą.
• Apsilaisvinkite šlapimo pūslę. Pilna pūslė gali dirbtinai padidinti spaudimo rodmenis.
• Atsisėskite patogiai, atsipalaiduokite. Rankas padėkite ant stalo širdies lygyje.
• Nekalbėkite ir nesijuokite matavimo metu. Net pokalbis gali padidinti rodiklius 5–10 mmHg.
Jei prieš matavimą patyrėte stresą ar fizinį krūvį, verta palaukti bent 10–15 minučių, kol pulsas ir kvėpavimas nurims.
Kaip teisingai naudoti tonometrą?
Kraujo spaudimas gali būti matuojamas dviem būdais – mechaniniu (rankiniu) arba automatiniu (skaitmeniniu) tonometru. Šiandien dažniausiai naudojami automatiniai prietaisai, kurie matuoja greitai ir patogiai, tačiau ir jie reikalauja teisingos padėties bei rankos paruošimo.
1. Uždėkite manžetę tinkamoje vietoje.
Ji turi būti ant žasto, maždaug 2–3 cm virš alkūnės linkio. Vamzdelis turi būti nukreiptas žemyn, link plaštakos. Jei naudojate riešo tonometrą – laikykite ranką širdies lygyje.
2. Sėdėkite ramiai.
Pėdos turi remtis į grindis, nelenkite kojų viena per kitą. Nugara – priglausta prie kėdės atlošo.
3. Įjunkite prietaisą ir nekalbėkite.
Matuokite ramiai, nekvėpuokite giliai ir nelieskite rankos, kol aparatas veikia.
4. Užsirašykite rezultatus.
Užsirašykite abi reikšmes, laiką ir ranką, kuria matavote. Gydytojui šie duomenys padeda tiksliau įvertinti būklę.
Dažniausios klaidos matuojant kraujospūdį
Daug klaidų daroma net nesąmoningai, todėl verta jų vengti, kad rezultatai būtų tikslūs:
• Matavimas iškart po fizinio krūvio ar kavos.
• Per laisvai arba per stipriai užveržta manžetė.
• Rankos laikymas žemiau širdies lygio.
• Pokalbis ar juokas matavimo metu.
• Matavimas ant rūbų arba iškart po valgio.
• Vienkartinis matavimas – rezultatai gali būti netikslūs be pakartojimo.
Norint gauti patikimą rezultatą, matavimą rekomenduojama kartoti du kartus su 1–2 minučių pertrauka, o galutinį rodiklį apskaičiuoti kaip vidurkį.
Kada reikėtų kreiptis į gydytoją?
Vienkartinis padidėjęs kraujospūdis nebūtinai reiškia hipertenziją. Tačiau jei kelių dienų iš eilės rodikliai nuolat viršija 140/90 mmHg, būtina pasikonsultuoti su šeimos gydytoju. Lygiai taip pat pavojingas ir per mažas spaudimas – mažesnis nei 100/60 mmHg gali sukelti silpnumą, galvos svaigimą ar net alpimą.
Gydytojas gali rekomenduoti ambulatorinį 24 valandų spaudimo stebėjimą (Holterio tyrimą), kuris padeda įvertinti kraujospūdžio svyravimus dienos eigoje.
DUK
Ar galima matuoti kraujo spaudimą abiem rankomis?
Taip, rekomenduojama pirmą kartą pamatuoti abiem rankomis ir toliau stebėti tą, kurios rodmenys didesni – dažniausiai dešinę.
Ar reikia matuoti spaudimą kasdien?
Jei neturite nusiskundimų, pakanka kelių matavimų per mėnesį. Jei gydytojas stebi jūsų būklę ar keičiate gydymą, matuokite kasdien.
Ar galima matuoti spaudimą stovint ar gulint?
Geriausia matuoti sėdint, tačiau tam tikrais atvejais (pvz., ortostatinės hipotenzijos įtarimu) gydytojas gali rekomenduoti matuoti gulint ir po atsistojimo.
Kuris tonometras tiksliausias?
Viršutinės rankos (žasto) automatiniai tonometrai yra tiksliausi. Riešo prietaisai patogesni, bet jautresni padėties klaidoms.
Ar spaudimą gali pakelti stresas?
Taip, emocinė įtampa, nerimas ar net baltos chalatų sindromas (baimė gydytojo kabinete) gali trumpam padidinti rodmenis.
Matavimų tikslumas – kelias į sveiką širdį
Teisingas arterinio kraujo spaudimo matavimas leidžia tiksliai įvertinti širdies ir kraujagyslių sistemos būklę. Reguliarūs ir tvarkingai atliekami matavimai padeda laiku pastebėti pokyčius, o ramybė bei nuoseklumas – geriausi jūsų sveikatos sąjungininkai. Kelių minučių ramybės kasdien gali užkirsti kelią rimtoms ligoms ateityje.
