Ką reiškia sistolinis kraujo spaudimas?
Sistolinis spaudimas – tai spaudimas kraujagyslėse, kai širdis susitraukia ir išstumia kraują į arterijas. Jis parodo, kaip stipriai kraujas spaudžia arterijų sieneles širdies plakimo metu. Normalus suaugusio žmogaus sistolinis spaudimas paprastai svyruoja tarp 110–130 mmHg. Kai jis viršija 140 mmHg ribą, kalbama apie padidėjusį kraujospūdį.
Aukštas sistolinis spaudimas gali būti laikinas – pavyzdžiui, po streso, fizinio krūvio ar kavos puodelio. Tačiau jei rodikliai nuolat viršija normą, tai signalizuoja apie ilgalaikius pokyčius kraujagyslėse ar širdies veikloje.
Kodėl kyla aukštas viršutinis spaudimas?
Aukštas sistolinis spaudimas gali turėti daugybę priežasčių. Kai kuriais atvejais jis atsiranda dėl paveldimumo, tačiau dažniausiai lemia gyvenimo būdo veiksniai ar kitos ligos. Pagrindinės priežastys:
• Arterijų elastingumo sumažėjimas dėl amžiaus.
• Per didelis druskos kiekis maiste, sukeliantis skysčių kaupimąsi.
• Antsvoris ar nutukimas, didinantis širdies apkrovą.
• Stresas, miego trūkumas, rūkymas, per didelis alkoholio vartojimas.
• Inkstų, endokrininės sistemos ar širdies ligos.
• Sėdimas gyvenimo būdas ir fizinio aktyvumo stoka.
Vyresniems žmonėms aukštas sistolinis spaudimas dažnai būna dominuojanti problema, net jei apatinis (diastolinis) rodiklis išlieka normalus. Tai vadinama izoliuota sistoline hipertenzija ir reikalauja atidaus stebėjimo bei gydymo.
Kokie simptomai rodo padidėjusį sistolinį spaudimą?
Padidėjęs spaudimas dažnai ilgai nejaučiamas – dėl to jis vadinamas „tyliuoju žudiku“. Tačiau kai kuriais atvejais organizmas vis dėlto siunčia įspėjamuosius signalus:
• Galvos skausmas (ypač pakaušio srityje).
• Svaigulys, silpnumas.
• Širdies plakimas, spaudimo jausmas krūtinėje.
• Triukšmas ausyse, neryškus matymas.
• Veido paraudimas, nuovargis.
• Dusulys, ypač po fizinio krūvio.
Jei šie simptomai kartojasi ar pasireiškia kartu, būtina pamatuoti kraujospūdį ir pasitarti su gydytoju. Reguliarus matavimas yra vienintelis patikimas būdas diagnozuoti padidėjusį spaudimą.
Kokios rizikos kyla, jei sistolinis spaudimas nuolat aukštas?
Ilgainiui aukštas sistolinis spaudimas pažeidžia kraujagysles – jos tampa standesnės, todėl širdžiai reikia daugiau jėgos pumpuoti kraują. Dėl to padidėja širdies nepakankamumo, miokardo infarkto, insulto rizika. Taip pat nukenčia inkstai, akys ir smegenys – organai, jautrūs kraujotakos sutrikimams.
Ypač pavojinga, kai aukštas spaudimas nesukelia jokių simptomų. Tokiais atvejais žmogus gali jaustis visiškai sveikas, bet tuo pat metu jo kraujagyslės patiria nuolatinį stresą, didinantį lėtinių ligų riziką.
Kaip mažinti aukštą sistolinį spaudimą?
Spaudimo kontrolė prasideda nuo gyvenimo būdo pokyčių. Nors vaistai dažnai būtini, ypač esant ilgalaikei hipertenzijai, tinkama mityba, fizinis aktyvumas ir streso mažinimas turi didelę reikšmę.
Pagrindiniai žingsniai:
• Riboti druską iki 5 g per dieną – tai padeda sumažinti skysčių kiekį organizme.
• Didinti kalio turinčių produktų vartojimą (bananai, špinatai, pupelės).
• Vartoti daugiau vaisių, daržovių, pilno grūdo produktų.
• Vengti rūkymo ir alkoholio.
• Palaikyti sveiką kūno svorį – net 5–10 % svorio sumažėjimas gali ženkliai sumažinti spaudimą.
• Būti fiziškai aktyviam bent 30 minučių kasdien (pasivaikščiojimai, plaukimas, važinėjimas dviračiu).
• Miegoti bent 7–8 valandas per parą ir vengti lėtinio streso.
Jei gyvenimo būdo pokyčiai nepadeda, gydytojas gali paskirti vaistus – diuretikus, AKF inhibitorius, kalcio kanalų ar beta blokatorius. Svarbu jų nevartoti savarankiškai, nes netinkamai parinkti vaistai gali turėti šalutinį poveikį.
Kada kreiptis į gydytoją?
Jei kraujospūdžio matuoklis rodo 140/90 mmHg ar daugiau, ir šie rodikliai pasikartoja kelis kartus per savaitę, būtina pasikonsultuoti su šeimos gydytoju. Jeigu sistolinis spaudimas viršija 180 mmHg, tai jau laikoma hipertenzine krize – tokiais atvejais reikia skubios medicininės pagalbos.
Taip pat kreipkitės, jei kartu su aukštu spaudimu pasireiškia krūtinės skausmas, dusulys, veido nutirpimas ar kalbos sutrikimas – tai gali būti rimtos širdies ar smegenų kraujotakos problemos požymiai.
DUK
Ar galima jaustis gerai turint aukštą spaudimą?
Taip, kai kurie žmonės nejaučia jokių simptomų. Tačiau net be požymių aukštas spaudimas pažeidžia kraujagysles ir kelia širdies ligų riziką.
Ar aukštas sistolinis spaudimas paveldimas?
Paveldimumas turi įtakos, tačiau svarbiausi veiksniai vis tiek yra gyvenimo būdas – mityba, judėjimas, stresas.
Ar galima mažinti spaudimą be vaistų?
Pradiniuose etapuose – taip, keičiant mitybą ir gyvenimo būdą. Tačiau jei rodikliai išlieka aukšti, gydytojas paskirs vaistus.
Kokie produktai padeda mažinti spaudimą?
Riešutai, sėklos, avokadai, žuvis, česnakas ir žalios lapinės daržovės – jie stiprina kraujagysles ir mažina uždegimą.
Ar galima sportuoti turint aukštą spaudimą?
Taip, bet tik pasikonsultavus su gydytoju. Lengvas aerobinis aktyvumas (vaikščiojimas, plaukimas) naudingas, tačiau reikėtų vengti didelių apkrovų.
Kraujospūdžio stebėjimas – raktas į sveiką širdį
Reguliarus kraujo spaudimo matavimas – paprastas, bet labai veiksmingas būdas užkirsti kelią rimtoms ligoms. Aukštas sistolinis spaudimas neatsiranda per dieną, tačiau jo nepaisymas gali sukelti pavojingas pasekmes. Tinkamas gyvenimo būdas, mitybos įpročiai ir gydytojo priežiūra padeda išlaikyti širdies stiprumą ir kraujagyslių elastingumą daugelį metų.
