Kodėl didėja skrandžio rūgštingumas?
Rūgščių perteklių dažniausiai lemia kelių veiksnių derinys. Viena pagrindinių priežasčių – netinkama mityba. Greitas valgymas, gausūs riebūs patiekalai, kava, alkoholis, gazuoti gėrimai ar aštrus maistas dirgina skrandžio gleivinę ir skatina rūgšties gamybą. Taip pat prie rūgštingumo padidėjimo prisideda stresas, rūkymas, kai kurie vaistai (ypač nesteroidiniai vaistai nuo uždegimo), netaisyklingas valgymo režimas ar per ilgos pertraukos tarp valgymų.
Gana dažnai padidėjęs rūgštingumas pasireiškia ir sergant gastroezofaginio refliukso liga (GERL) – kai rūgštus skrandžio turinys patenka į stemplę ir sukelia deginimą krūtinėje. Tokiais atvejais labai svarbu pritaikyti mitybą individualiai, kad sumažėtų simptomai ir pagerėtų savijauta.
Kokie produktai padeda sumažinti rūgštingumą?
Tinkamai parinktas maistas gali veikti kaip natūralus rūgštingumo mažintojas. Pirmiausia reikėtų rinktis švelnius, mažai riebalų turinčius produktus, kurie nedirgina gleivinės ir neskatina per didelės rūgšties sekrecijos. Tai:
• Virtos daržovės – ypač morkos, moliūgai, cukinijos, bulvės.
• Avižinė, grikių, ryžių košė – jos apgaubia skrandžio sieneles ir ramina.
• Liesi pieno produktai – natūralus jogurtas, kefyras, varškė.
• Liesos mėsos – vištiena, kalakutiena, triušiena (virti ar troškinti patiekalai).
• Virta ar garinta žuvis – lengvai virškinama ir neturi perteklinių riebalų.
• Bananai ir saldūs obuoliai – padeda neutralizuoti rūgštis.
• Šiltas vanduo ar ramunėlių, melisų, linų sėmenų nuovirai – ramina ir saugo gleivinę.
Svarbu maistą ruošti paprastai – virti, troškinti, kepti orkaitėje be riebaus padažo ar prieskonių. Kepti riebaluose ar rūkyti produktai turėtų būti visiškai išbraukti iš meniu.
Ko reikėtų vengti?
Kai skrandžio rūgštingumas padidėjęs, kai kurie maisto produktai ir gėrimai situaciją tik pablogina. Jie ne tik dirgina gleivinę, bet ir gali sukelti stiprų rėmenį. Reikėtų vengti:
• Kavos, juodos arbatos, energetinių ir gazuotų gėrimų.
• Alkoholio – net mažos dozės gali sustiprinti rūgštingumą.
• Aštrių prieskonių (pipirų, čili, garstyčių, acto).
• Keptų, riebių ir rūkytų gaminių.
• Šviežios duonos, bandelių, konditerijos gaminių.
• Svogūnų, česnakų, pomidorų ir citrusinių vaisių, kurie didina rūgšties sekreciją.
Riebus, aštrus ar rūgštus maistas ne tik padidina rūgštingumą, bet ir gali sukelti refliuksą. Todėl valgant svarbu klausytis savo kūno – pastebėti, po kokių patiekalų atsiranda diskomfortas, ir jų vengti.
Kaip teisingai maitintis padidėjus rūgštingumui?
Rūgštingumo kontrolė neįmanoma be taisyklingų mitybos įpročių. Vienas svarbiausių principų – reguliarus valgymas mažomis porcijomis. Geriau valgyti 5–6 kartus per dieną, nei du kartus labai sočiai. Maistas turi būti šiltas, bet ne karštas, nes per aukšta temperatūra dirgina gleivinę.
Valgyti rekomenduojama lėtai, neskubant, gerai sukramtant. Po valgio bent valandą nereikėtų gultis ar sportuoti – geriau pasivaikščioti. Vakarinį valgį patartina suplanuoti likus bent 2–3 valandoms iki miego. Naktinis persivalgymas – viena dažniausių priežasčių, dėl kurių naktį atsiranda rėmuo.
Be to, svarbu laikytis tinkamos kūno padėties – vengti ankštų drabužių, kurie spaudžia pilvą, ir, jei reikia, šiek tiek pakelti galvūgalį miegant. Tai padeda išvengti rūgštinio turinio patekimo į stemplę.
Kada būtina kreiptis į gydytoją?
Jeigu rūgštingumo simptomai pasireiškia dažnai – daugiau nei kelis kartus per savaitę, tai gali būti rimtesnio sutrikimo požymis. Ypač reikėtų sunerimti, jei jaučiamas deginimas krūtinėje, skausmas po valgio, atsiranda pykinimas, pilvo pūtimas ar sutrikęs miegas. Tokiu atveju būtina kreiptis į gydytoją gastroenterologą.
Gydytojas gali paskirti tyrimus – gastroskopiją, rūgštingumo matavimą ar Helicobacter pylori bakterijos testą. Nustačius priežastį, gydymas gali būti medikamentinis (vaistai, mažinantys rūgšties gamybą) ir kartu rekomenduojamas mitybos planas. Svarbu nevartoti vaistų savarankiškai, nes netinkamas gydymas gali maskuoti rimtesnes ligas.
Natūralios priemonės, kurios padeda
Be vaistų, yra keletas natūralių priemonių, padedančių sušvelninti skrandžio rūgštingumą. Viena populiariausių – linų sėmenų nuoviras. Jis apgaubia skrandžio sieneles ir saugo nuo rūgšties poveikio. Panašiai veikia avižų nuoviras ar šilti ramunėlių, melisų, mėtų užpilai.
Taip pat svarbu vengti persivalgymo ir išmokti valdyti stresą. Nervinė įtampa didina rūgšties gamybą, todėl meditacija, kvėpavimo pratimai ar lengvas fizinis aktyvumas gali padėti pagerinti virškinimą. Kartais būtent emocinė pusiausvyra tampa geriausiu gydymo būdu.
DUK
Ar padidėjęs rūgštingumas visada sukelia rėmenį?
Ne visada. Kai kuriems žmonėms pasireiškia tik diskomfortas ar skausmas po valgio, bet rėmens nejaučia.
Ar galima gerti pieną nuo rūgšties?
Mažas kiekis lieso pieno ar kefyro gali laikinai palengvinti simptomus, bet jis nėra ilgalaikis sprendimas – kai kuriems žmonėms pienas net padidina rūgštingumą.
Ar padeda mineralinis vanduo?
Ne visi. Reikėtų rinktis negazuotą, mažai mineralizuotą vandenį, gerti jį šiltą ir po truputį.
Kiek laiko reikia laikytis specialios dietos?
Tol, kol rūgštingumas stabilizuojasi ir išnyksta simptomai. Vėliau galima palaipsniui grįžti prie įvairesnės mitybos, tačiau vengti dirginančių produktų.
Ar stresas gali būti pagrindinė rūgštingumo priežastis?
Taip, stresas yra vienas reikšmingiausių veiksnių, skatinančių skrandžio rūgšties gamybą. Todėl emocinė sveikata čia svarbi tiek pat, kiek ir fizinė.
Maži žingsniai, vedantys į didelį palengvėjimą
Padidėjęs skrandžio rūgštingumas nėra neišvengiama problema – tinkama mityba, sąmoningi įpročiai ir dėmesys savo kūnui gali grąžinti komfortą ir ramybę po valgio. Verta prisiminti, kad net maži pokyčiai kasdienėje rutinoje – reguliarūs valgiai, mažiau streso ir sveikesni pasirinkimai – duoda didelį rezultatą jūsų virškinimo sistemai ir bendrai savijautai.
