Kas sukelia balanopostitą vaikams?
Pagrindinė balanopostito priežastis – infekcija, kuri dažniausiai išsivysto dėl prastos higienos arba apyvarpės susiaurėjimo (fimozės). Po apyvarpe kaupiasi vadinamoji smegma – odos ląstelių, riebalų ir bakterijų mišinys. Jei ši sritis nėra reguliariai ir švelniai plaunama, bakterijos dauginasi ir sukelia uždegimą.
Kita dažna priežastis – dirginimas dėl muilo ar skalbimo priemonių likučių. Vaikų oda yra jautri, todėl per stiprios higienos priemonės gali sukelti paraudimą, niežėjimą ar net infekciją. Taip pat balanopostitą gali išprovokuoti mechaninis dirginimas, pavyzdžiui, per ankšti drabužiai ar sauskelnių trynimasis.
Rečiau ligą sukelia grybelinė infekcija, ypač jei vaikas ilgą laiką vartojo antibiotikus, kurie pakeitė natūralią odos mikroflorą. Tokiais atvejais gali pasireikšti balkšvos apnašos, niežėjimas ir nemalonus kvapas.
Kaip atpažinti balanopostitą?
Uždegimas dažniausiai pasireiškia gana aiškiai: apyvarpės ir varpos galvutės paraudimu, patinimu, skausmu, deginimu šlapinantis. Kai kada gali išsiskirti gelsvos ar baltos išskyros, o apyvarpė gali būti sunkiau atitraukiama. Vaikas tampa neramus, vengia šlapintis, verkia arba sako, kad „skauda apačioje“.
Jei infekcija užsitęsia, gali atsirasti karščiavimas ar limfmazgių padidėjimas kirkšnies srityje. Tokiais atvejais reikėtų kuo greičiau kreiptis į gydytoją, nes uždegimas gali išplisti giliau.
Kokie veiksniai padidina riziką susirgti?
Riziką padidina keli veiksniai, tarp jų:
• Nepakankama lytinių organų higiena.
• Per retas arba per stiprus apyvarpės atitraukimas (gali sukelti mikroįtrūkimus).
• Per ankštos sauskelnės arba sintetiniai apatiniai.
• Dažnos šlapimo takų infekcijos.
• Alerginės reakcijos į muilą ar skalbimo priemones.
• Susilpnėjęs imunitetas ar antibiotikų vartojimas.
Be to, svarbu žinoti, kad naujagimiams ir mažiems berniukams apyvarpė natūraliai būna dar ne visiškai atitraukiama – tai fiziologinė fimozė, kuri dažniausiai išnyksta iki 5–6 metų. Todėl jokiu būdu nereikėtų prievarta bandyti jos atitraukti – taip galima sukelti mikrotraumas ir infekciją.
Kaip gydomas balanopostitas?
Lengvos formos balanopostitas dažnai praeina taikant paprastą vietinį gydymą namuose. Pirmiausia svarbu švelni higiena – varpos galvutę reikia plauti šiltu virintu vandeniu kelis kartus per dieną, vengiant muilo ar kitų agresyvių priemonių. Po plovimo vietą reikia atsargiai nusausinti.
Gydytojas gali rekomenduoti antiseptinius tirpalus, tokius kaip ramunėlių ar silpnas kalio permanganato (mangano) tirpalas. Jie padeda sumažinti uždegimą ir sunaikinti bakterijas. Esant stipresniems simptomams, skiriami vietiniai antibiotikų ar priešgrybeliniai tepalai, priklausomai nuo nustatytos infekcijos priežasties.
Jei uždegimai kartojasi dažnai, gydytojas gali įtarti fimozę. Tokiu atveju gali būti taikomas gydymas kortikosteroidiniais tepalais, kurie padeda apyvarpei tapti elastingesnei. Retais atvejais, kai konservatyvus gydymas nepadeda, atliekama nedidelė chirurginė procedūra – apipjaustymas (circumcisio).
Ko vengti gydymo metu
Gydymo metu labai svarbu vengti bet kokio papildomo dirginimo. Nereikėtų naudoti muilo, kvapnių servetėlių, talko ar kitų kosmetikos priemonių. Jei vaikas dar neatsikratė sauskelnių, būtina jas keisti dažnai, kad oda būtų sausa ir švari. Be to, rekomenduojama aprengti vaiką laisvesniais, orui pralaidžiais medvilniniais apatiniais drabužiais.
Reikėtų vengti ir priverstinio apyvarpės atitraukimo – tai gali pabloginti būklę, sukelti plyšimus ir infekcijos plitimą. Visada verta vadovautis gydytojo nurodymais, o ne bandyti gydyti „liaudiškomis“ priemonėmis, kurios dažnai tik sustiprina sudirginimą.
Kaip išvengti balanopostito ateityje?
Prevencija – geriausia apsauga nuo šio nemalonaus uždegimo. Kasdienė higiena turi būti švelni, bet nuosekli. Berniuką reikėtų plauti šiltu vandeniu, nenaudojant stiprių muilų. Kai vaikas paauga ir apyvarpė lengvai atsitraukia, ją reikia švelniai praplauti ir nusausinti. Svarbu mokyti vaiką higienos įpročių, ypač kai jis pradeda lankyti darželį ar mokyklą.
Taip pat verta rinktis tik kokybiškas, nealergizuojančias skalbimo priemones, vengti sintetinių audinių apatiniuose ir neleisti vaikui per ilgai vaikščioti su šlapia sauskelnė ar drabužiais. Sveika mityba ir stiprus imunitetas taip pat sumažina uždegimų riziką.
DUK
Ar balanopostitas pavojingas?
Daugeliu atvejų jis nėra pavojingas, tačiau negydomas gali komplikuotis – infekcija gali plisti į šlapimo takus ar sukelti lėtinius uždegimus.
Kiek laiko trunka gydymas?
Lengvi atvejai praeina per kelias dienas, tačiau svarbu tęsti higienos priemones dar kurį laiką po simptomų išnykimo, kad infekcija nepasikartotų.
Ar galima maudyti vaiką vonioje uždegimo metu?
Taip, galima, tačiau vandenį reikėtų naudoti be muilo, o po maudynių kruopščiai nusausinti odą.
Kada būtina kreiptis į gydytoją?
Jeigu po kelių dienų namų priežiūros būklė nepagerėja, atsiranda karščiavimas, pūlingos išskyros ar vaikas sunkiai šlapinasi – būtina kreiptis į gydytoją.
Ar balanopostitas gali kartotis?
Taip, ypač jei nepašalinama pagrindinė priežastis – fimozė, prasta higiena ar alergija. Todėl svarbu laikytis prevencijos rekomendacijų.
Tinkama priežiūra – raktas į sveikatą
Balanopostitas nėra rimta liga, tačiau reikalauja dėmesio ir švelnios priežiūros. Tinkamai rūpinantis higiena, vengiant dirgiklių ir reaguojant į pirmuosius simptomus, galima išvengti tiek skausmo, tiek nemalonių komplikacijų. Tėvų dėmesingumas ir ramus požiūris – geriausia pagalba vaikui šiuo laikotarpiu.
