Kas lemia padidėjusį akių spaudimą?
Akies viduje nuolat gaminamas skaidrus skystis – vadinamasis akies skystis arba akies kamera. Jis maitina akies audinius ir palaiko jos formą. Sveikoje akyje šis skystis laisvai cirkuliuoja ir pašalinamas per specialius kanalus. Kai šis nutekėjimas sutrinka, skystis ima kauptis, o slėgis akies viduje didėja. Dėl to spaudžiamas regos nervas, o ilgainiui jo ląstelės žūsta.
Padidėjusį spaudimą gali sukelti paveldimumas, amžius, akių trauma, tam tikri vaistai (ypač kortikosteroidai), kraujotakos sutrikimai, cukrinis diabetas ar net lėtinės ligos, tokios kaip arterinė hipertenzija. Rizikos grupėje dažniausiai atsiduria vyresni nei 40 metų žmonės, tačiau pasitaiko ir jaunų pacientų, ypač jei šeimoje buvo glaukomos atvejų.
Kaip atpažinti padidėjusį akių spaudimą?
Didžiausia problema – kad padidėjęs akių spaudimas ilgą laiką gali nesukelti jokių simptomų. Daugelis žmonių nejaučia nei skausmo, nei regėjimo pokyčių, todėl dažnai liga nustatoma atsitiktinai profilaktinio patikrinimo metu. Kai spaudimas būna aukštas ilgą laiką, gali pasireikšti šie simptomai:
• Galvos ar akių skausmas, ypač vakarais.
• Miglotas matymas, regėjimo „rūkas“.
• Akių paraudimas, sunkumas.
• Šviesos ratilai aplink šviesos šaltinius.
• Lėtas periferinio regėjimo siaurėjimas.
Šie požymiai gali rodyti, kad pažeidžiamas regos nervas, todėl nedelsiant reikia kreiptis į akių gydytoją. Laiku pradėtas gydymas gali padėti sustabdyti procesą ir išsaugoti regėjimą visam gyvenimui.
Kada pakanka akių lašų?
Akių spaudimas dažniausiai pradedamas gydyti specialiais lašais, mažinančiais skysčio gamybą arba gerinančiais jo nutekėjimą. Šie vaistai padeda palaikyti normalią akies spaudimo pusiausvyrą. Svarbiausia – juos vartoti reguliariai, kaip nurodė gydytojas, nes net kelių dienų pertrauka gali sukelti spaudimo šuolį ir nervo pažeidimą.
Yra keletas akių lašų grupių: beta adrenoblokatoriai, prostaglandinai, karboanhidrazės inhibitoriai ir simpatomimetikai. Gydytojas parenka tinkamiausią derinį atsižvelgdamas į paciento būklę, amžių, gretutines ligas bei toleravimą. Dažnai lašai skiriami ilgalaikiam vartojimui, o jų poveikis vertinamas per kelias savaites ar mėnesius.
Jeigu lašai gerai veikia ir spaudimas stabilizuojasi, pacientas gali gyventi visiškai įprastai – tiesiog būtina reguliariai lankytis pas oftalmologą ir stebėti regos nervo būklę. Šiuo etapu svarbiausia disciplina – be jos net efektyviausi vaistai neveiks.
Kada lašų nepakanka?
Ne visais atvejais akių lašai užtikrina pakankamą rezultatą. Kai kuriais atvejais spaudimas išlieka aukštas nepaisant kelių vaistų derinio arba pacientas netoleruoja lašų dėl šalutinių poveikių – akių sausumo, deginimo, alergijos. Tokiais atvejais tenka ieškoti kitų sprendimų.
Gydytojas gali pasiūlyti lazerinį gydymą – tai minimaliai invazinė procedūra, kurios metu lazeriu atveriami skysčio nutekėjimo kanalai. Ši procedūra atliekama ambulatoriškai ir dažnai padeda stabilizuoti spaudimą ilgam laikui. Lazerinis gydymas tinka ankstyvoms ar vidutinio sunkumo glaukomos stadijoms, kai dar nėra didelio regos nervo pažeidimo.
Jei lazerio efektas laikinas arba spaudimas išlieka aukštas, tenka svarstyti chirurginę intervenciją. Operacijos tikslas – sukurti naują kelią akies skysčio nutekėjimui arba pagerinti esamų kanalų funkciją. Tokios operacijos atliekamos stacionare ir reikalauja atidesnės priežiūros po procedūros, tačiau dažnai būtent jos padeda sustabdyti ligos progresavimą.
Kokios operacijos atliekamos esant padidėjusiam akių spaudimui?
Populiariausia chirurginė procedūra yra trabekulektomija – jos metu sukuriamas mažas kanalėlis, per kurį skystis gali nutekėti iš akies. Pastaraisiais metais atsirado ir mažiau invazinių metodų, vadinamų MIGS (angl. Minimally Invasive Glaucoma Surgery), kurie pasižymi trumpesniu gijimo laiku ir mažesne komplikacijų rizika.
Kai kuriais atvejais, ypač vyresniems pacientams arba tiems, kuriems lazerinis gydymas nepadeda, gali būti įdedamas drenažo implantas – mažytis vamzdelis, padedantis reguliuoti skysčio tėkmę. Operacijos pasirinkimas priklauso nuo paciento akių būklės, ligos eigos ir regos nervo pažeidimo laipsnio.
Ką gali padaryti pats pacientas?
Be gydymo, paciento įpročiai taip pat turi didelę reikšmę. Reguliarūs vizitai pas akių gydytoją – pagrindinė prevencijos priemonė, ypač vyresniame amžiuje. Svarbu stebėti savo savijautą, saugoti akis nuo traumų, vengti ilgalaikio streso ir pasirūpinti tinkama mityba.
Moksliniai tyrimai rodo, kad omega-3 riebalų rūgštys, antioksidantai (vitaminai C, E, A) ir pakankamas skysčių kiekis teigiamai veikia akių kraujotaką. Rekomenduojama vengti rūkymo ir pernelyg didelio kofeino kiekio, nes jis gali trumpam padidinti akispūdį. Taip pat naudinga pailsinti akis nuo ekranų ir pasirūpinti kokybišku miegu.
DUK
Ar padidėjęs akių spaudimas visada reiškia glaukomą?
Ne, ne visada. Padidėjęs spaudimas gali būti laikinas, tačiau ilgainiui jis gali sukelti glaukomą, todėl būtina stebėti būklę.
Ar galima akių spaudimą sumažinti be vaistų?
Kai kuriais atvejais padeda gyvenimo būdo pokyčiai – fizinis aktyvumas, mažiau streso, sveika mityba. Tačiau jie nepakeičia gydymo, jei gydytojas paskyrė vaistus.
Kiek laiko reikia naudoti lašus?
Dažniausiai lašai skiriami visam gyvenimui, nes jie kontroliuoja spaudimą, bet neišgydo jo priežasties. Gydymo nutraukti savavališkai negalima.
Ar operacija visam laikui išsprendžia problemą?
Ne visada. Kai kuriems pacientams po kelių metų spaudimas gali vėl padidėti, todėl būtina reguliari priežiūra.
Kada kreiptis į gydytoją?
Jei pastebite regėjimo neryškumą, akių skausmą, šviesos ratilus ar dažną akių paraudimą – reikėtų nedelsiant pasitikrinti akispūdį.
Regėjimo išsaugojimas – kasdienio dėmesio reikalas
Akių spaudimo kontrolė – tai ilgalaikis procesas, reikalaujantis kantrybės ir atsakomybės. Tinkamas gydymas, reguliarūs patikrinimai ir sveikas gyvenimo būdas leidžia išsaugoti gerą regėjimą net tiems, kuriems diagnozuota glaukoma. Svarbiausia – nepamiršti, kad kiekvienas apsilankymas pas akių gydytoją yra investicija į aiškų, ryškų ir sveiką pasaulio matymą.