Šilumos nuostoliai – pagrindinis priešas
Dauguma šilumos netenkama per nesandarius langus, duris ir prastai apšiltintas sienas ar stogą. Todėl prieš pradedant šildyti, verta investuoti į pastato sandarinimą. Net paprastos priemonės, kaip langų tarpinių pakeitimas ar sandariklių panaudojimas, gali žymiai pagerinti efektyvumą.
Reguliuojami termostatai – ne prabanga, o būtinybė
Automatiniai termostatai leidžia nustatyti optimalią temperatūrą skirtingu paros metu. Pavyzdžiui, naktį ar kai nieko nėra namuose, temperatūra gali būti sumažinta 2–3 laipsniais, o tai per sezoną leidžia sutaupyti nemažai pinigų. Kai kuriuose termostatuose galima sudaryti savaitės grafiką, kuris automatiškai valdo šildymą pagal jūsų dienotvarkę.
Izoliacija – investicija, kuri atsiperka
Jeigu gyvenate individualiame name, verta pasitikrinti, ar tinkamai apšiltintos sienos, stogas ir grindys. Neapšiltintos konstrukcijos praleidžia daug šilumos, todėl net efektyviausia šildymo sistema nebus ekonomiška. Pastato energetinis sertifikatas gali padėti nustatyti silpnas vietas.
Užuolaidos, kilimai ir kitos smulkmenos
Nors tai gali pasirodyti smulkmena, tačiau tankios užuolaidos naktį sumažina šilumos nuostolius per langus. Kilimai ant grindų padeda išlaikyti šilumą kambaryje ir sumažina šilumos nutekėjimą per grindis. Net baldų išdėstymas gali turėti reikšmės – nestatykite jų prieš radiatorių, kad šiluma galėtų laisvai pasklisti.
Išmaniosios technologijos – sąjungininkės taupymui
Išmanieji šildymo valdymo sprendimai leidžia valdyti temperatūrą nuotoliniu būdu, stebėti sunaudojamą energiją realiu laiku ir gauti rekomendacijas, kaip dar efektyviau naudoti šildymą. Kai kurios programėlės automatiškai nustato, ar esate namuose, ir atitinkamai reguliuoja šildymą.
Kieto kuro katilai ir alternatyvos
Jeigu šildotės kietu kuru – malkomis ar briketais, verta pasirūpinti tinkamu jų sandėliavimu ir kokybe. Drėgnos malkos degdamos išskiria mažiau šilumos ir labiau teršia aplinką. Alternatyva – granulės arba šilumos siurbliai, kurie ilgainiui padeda sutaupyti, ypač jei turite saulės elektrinę ar kitų atsinaujinančių energijos šaltinių.
Ventiliacija ir šviežias oras – ne priešai
Nors norisi sandarinti viską, būtina nepamiršti vėdinimo. Prastai vėdinamose patalpose kaupiasi drėgmė, atsiranda pelėsis ir prastėja oro kokybė. Vėdinti reikėtų trumpai, bet efektyviai – atidaryti langą plačiai 5–10 minučių, o ne laikyti pravertą visą dieną.
Temperatūros balansas tarp kambarių
Jeigu tam tikrose namų vietose nereikia nuolatinės šilumos (pvz., sandėliuke ar koridoriuje), ten galima palaikyti žemesnę temperatūrą. Uždaromos durys ir papildomos užuolaidos tarp zonų padės išlaikyti šilumą ten, kur jos reikia labiausiai.
DUK – dažniausiai užduodami klausimai
Ar verta investuoti į šilumos siurblį?
Taip, jei namas gerai apšiltintas ir turite galimybę naudoti atsinaujinančius šaltinius. Ilgalaikėje perspektyvoje tai – taupus sprendimas.
Kokią patalpų temperatūrą rekomenduojama palaikyti?
Optimalus lygis – 20–21°C gyvenamuosiuose kambariuose ir 17–18°C miegamajame. Kiekvienas laipsnis mažiau – apie 6 % mažesnės sąskaitos.
Ar verta palikti šildymą įjungtą išvykstant iš namų?
Jei išvykstate ilgam – ne. Tačiau jei tik kelioms valandoms, geriau tiesiog sumažinti temperatūrą, kad patalpos neatšaltų visiškai.
Kaip sužinoti, kur dingsta šiluma?
Galima atlikti termovizinį tyrimą, kuris parodys, kuriose vietose pastatas praranda daugiausia šilumos. Tai padeda tikslingai spręsti problemas.
Ar verta keisti senus radiatorius?
Taip, senesni radiatoriai dažnai neefektyvūs. Nauji modeliai greičiau įkaista ir tolygiau skleidžia šilumą, todėl padeda taupyti energiją.
Maži pokyčiai, kurie virsta didele nauda
Taupiai šildyti namus nėra taip sudėtinga, kaip gali pasirodyti. Svarbiausia – žinoti, kur ieškoti šilumos nuostolių, kaip efektyviai reguliuoti temperatūrą ir kada verta investuoti į ilgalaikius sprendimus. Net ir nedideli pokyčiai, pavyzdžiui, užverstos durys ar šiltos šlepetės, gali padaryti pastebimą skirtumą šildymo sąskaitose ir komforte.
