Kada spaudimas laikomas per aukštu?
Normalus kraujospūdis laikomas apie 120/80 mmHg. Kai viršutinė (sistolinis) reikšmė viršija 140 mmHg, o apatinė (diastolinis) – 90 mmHg, tai jau yra padidėjęs kraujospūdis (hipertenzija). Jeigu šios reikšmės išlieka aukštos net ir taikant gydymą, būtina ieškoti priežasčių, kodėl taip vyksta.
Dažniausios priežastys, kodėl spaudimas nekrenta
Yra ne viena priežastis, dėl kurios kraujospūdis gali nenukristi, nors žmogus vartoja vaistus ar keičia gyvenimo būdą:
- Neteisingas vaistų vartojimas: per maža dozė, pamirštami vaistai ar nereguliarus vartojimas gali lemti, kad spaudimas nekontroliuojamas.
- Netinkamai parinkti vaistai: kai kurie vaistai neveikia visų vienodai, todėl gali prireikti kitų grupių medikamentų ar jų derinių.
- Stresas ir įtampa: lėtinis stresas palaiko padidėjusį kraujospūdį, net jei žmogus vartoja vaistus.
- Per daug druskos mityboje: net nedideli druskos kiekiai jautriems žmonėms gali palaikyti aukštą spaudimą.
- Antsvoris ir mažas fizinis aktyvumas: per didelė kūno masė tiesiogiai susijusi su aukštu spaudimu.
- Inkstų ligos ar hormoniniai sutrikimai: kai kurios ligos, ypač susijusios su inkstais ar antinksčiais, gali sukelti rezistentinę hipertenziją.
Kas yra rezistentinė hipertenzija?
Rezistentinė hipertenzija – tai būklė, kai kraujospūdis išlieka aukštas, nors pacientas vartoja bent tris skirtingus antihipertenzinius vaistus, įskaitant vieną diuretiką. Tokiais atvejais būtina išsamiai tirti galimas antrines priežastis ir koreguoti gydymo planą. Gali būti reikalingi papildomi tyrimai – kraujo, šlapimo, hormonų, inkstų ultragarsas ar net kraujagyslių vaizdavimas.
Gyvensenos pokyčių reikšmė
Vaistai – svarbu, tačiau ilgalaikiam efektui būtinas visapusiškas gyvenimo būdo keitimas. Gydytojai rekomenduoja šiuos žingsnius:
- Riboti druskos suvartojimą iki 5 g per parą.
- Padidinti fizinį aktyvumą – bent 30 min. per dieną, 5 kartus per savaitę.
- Numesti svorio – kiekvienas numestas kilogramas gali sumažinti spaudimą 1–2 mmHg.
- Atsisakyti rūkymo ir riboti alkoholio vartojimą.
- Rasti būdų atsipalaiduoti: meditacija, kvėpavimo pratimai, joga.
Kada būtina kreiptis į gydytoją?
Jei kraujospūdis nuolat viršija 140/90 mmHg, nepaisant vaistų, būtina konsultacija su gydytoju. Taip pat svarbu kreiptis, jei pasireiškia šie simptomai: galvos skausmas, regėjimo sutrikimai, dusulys, krūtinės skausmas, nuovargis ar koordinacijos problemos. Gydytojas gali pakoreguoti vaistų dozes, paskirti kitų tyrimų ar rekomenduoti siuntimą pas kardiologą.
DUK – dažniausiai užduodami klausimai
Kiek laiko reikia, kad kraujospūdis pradėtų mažėti vartojant vaistus?
Pirmieji pokyčiai dažnai matomi po kelių dienų ar savaičių, tačiau pilnas efektas pasireiškia per 4–6 savaites.
Ar galima sumažinti kraujospūdį be vaistų?
Lengva hipertenzija kartais gali būti suvaldyta vien mityba, fiziniu aktyvumu ir streso valdymu, bet vidutinė ar sunki – reikalauja vaistų.
Ar galima keisti vaistus savarankiškai?
Ne. Vaistų dozavimą ir keitimą turi atlikti tik gydytojas, remdamasis kraujospūdžio kontrole ir tyrimų rezultatais.
Ar padidėjęs spaudimas visada sukelia simptomus?
Ne. Daugelis žmonių nejaučia jokių požymių, todėl reguliarus matavimas yra labai svarbus.
Ką dar verta stebėti kasdienybėje?
Norint sėkmingai kontroliuoti kraujospūdį, svarbu turėti aiškų režimą: matuoti spaudimą tuo pačiu metu, vesti dienoraštį, stebėti, kokie maisto produktai jį įtakoja. Net ir maži pokyčiai – daugiau miego, mažiau kofeino, reguliarus judėjimas – gali padėti. Tai ilgalaikė kelionė, tačiau ji verta pastangų, kad išvengtumėte rimtų komplikacijų ateityje.
