Kas ir kodėl – atsakymai ir pavyzdžiai

Lietuvių kalboje klausimai „kas?“ ir „kodėl?“ yra vieni iš dažniausiai vartojamų kasdienėje kalboje. Jie svarbūs ne tik bendraujant, bet ir formuojant kritinį mąstymą, užduodant klausimus mokykloje, darbo pokalbiuose ar net savęs pažinimo procese. Tačiau ne visada šie klausimai vartojami taisyklingai arba iki galo suprantama, kokio tipo atsakymo jie reikalauja. Šiame straipsnyje aptarsime skirtumus tarp „kas?“ ir „kodėl?“, jų vartojimo ypatumus, pateiksime aiškių pavyzdžių bei atsakysime į dažniausiai kylančius klausimus.

Kas yra klausimas „kas?“

Klausimas „kas?“ dažniausiai vartojamas norint sužinoti apie subjektą – žmogų, gyvūną, reiškinį ar objektą, kuris atlieka veiksmą ar kurio buvimas yra svarbus. Tai vadinamasis nominatyvinis klausimas, kuris padeda įvardinti dalyką ar reiškinį.

Pavyzdžiai:

  • Kas čia ateina?
  • Kas sukūrė šį paveikslą?
  • Kas yra tavo draugas?

Atsakymas į klausimą „kas?“ paprastai būna daiktavardis arba įvardijimas (asmuo, daiktas, reiškinys). Tai tiesioginis klausimas, nukreiptas į daikto ar reiškinio identifikavimą.

Klausimas „kodėl?“ – priežasties ieškojimas

Klausimas „kodėl?“ padeda išsiaiškinti priežastį, motyvą ar paaiškinimą tam tikram veiksmui, reiškiniui ar sprendimui. Tai klausimas, kuris gilinasi į kontekstą ir aplinkybes.

Pavyzdžiai:

  • Kodėl tu vėlavai?
  • Kodėl medžiai meta lapus rudenį?
  • Kodėl žmonės mokosi užsienio kalbų?

Atsakymai į šį klausimą prasideda žodžiais „nes“, „dėl to, kad“, „kadangi“ arba iškart pateikia priežastį. Šis klausimas yra esminis mąstymo formavime, nes leidžia gilintis į reiškinių sąsajas.

Skirtumai tarp „kas?“ ir „kodėl?“

Nors abu klausimai labai dažni, jų paskirtis visiškai skirtinga. „Kas?“ identifikuoja, o „kodėl?“ aiškina. Štai keletas skirtumų:

Klausimas Ką sužinome? Atsakymo tipas
Kas? Kas atlieka veiksmą ar yra? Daiktavardis ar įvardijimas
Kodėl? Priežastis, motyvas Paaiškinimas, priežasties sakinys

Pavyzdžiai iš realaus gyvenimo

Norint geriau suprasti šių klausimų skirtumą, naudinga pažiūrėti, kaip jie vartojami realiose situacijose:

Situacija 1: Vaikas žaidimų aikštelėje užkliuvo ir nukrito.

  • Kas nukrito? – Jonas.
  • Kodėl jis nukrito? – Nes bėgo ir užkliuvo už akmens.

Situacija 2: Klasėje vyko diskusija apie klimato kaitą.

  • Kas iškėlė klausimą? – Milda.
  • Kodėl tai svarbu? – Nes klimato kaita veikia visą planetą.

Dažniausiai daromos klaidos

  • Painiojami klausimai: kartais žmonės vietoj „kodėl?“ klausia „kas?“ ir atvirkščiai, todėl atsakymas būna nelogiškas.
  • Neatitikimas tarp klausimo ir atsakymo: uždavus klausimą „kas?“, atsakoma „nes…“, kas rodo, kad painiojami klausimų tipai.
  • Per platus ar per siauras klausimas: „kodėl?“ turėtų būti konkretus, kad atsakymas būtų informatyvus.

Kaip padėti vaikams ar mokiniams geriau suprasti?

Šiuos klausimus reikėtų pateikti kontekste, susieti su jiems pažįstamomis situacijomis. Lavinant klausimų formulavimą, galima žaisti žaidimus, kur vienas vaikas užduoda klausimą „kas?“ arba „kodėl?“, o kitas turi pateikti tinkamą atsakymą. Taip išmokstama ne tik formuluoti klausimus, bet ir analizuoti atsakymus.

DUK – dažniausiai užduodami klausimai

Ar galima „kas?“ ir „kodėl?“ naudoti viename sakinyje?

Taip, pavyzdžiui: „Kas pavogė knygą ir kodėl tai padarė?“ Tokiais atvejais svarbu pateikti du atskirus atsakymus.

Kodėl verta mokytis formuluoti klausimus?

Klausimų formulavimas lavina kritinį mąstymą, padeda geriau suprasti informaciją ir ją analizuoti.

Ar „kodėl?“ visada reikalauja ilgo atsakymo?

Ne, bet kuo išsamesnis atsakymas, tuo geresnė komunikacija ir supratimas.

Ar šie klausimai svarbūs ir suaugusiems?

Be abejo. Suaugusiųjų pokalbiuose, diskusijose ar darbe tinkamas klausimų uždavimas padeda išspręsti problemas, argumentuoti pozicijas.

Kaip lavinti gebėjimą užduoti tinkamus klausimus?

Vienas iš būdų – skaityti įvairaus pobūdžio tekstus ir sąmoningai sau kelti klausimus: „Kas čia vyksta?“, „Kodėl taip atsitiko?“. Taip pat vertinga peržiūrėti filmus ar laidų ištraukas ir bandyti analizuoti veikėjų elgesį per šiuos du klausimų tipus. Praktika ir sąmoningumas – pagrindiniai įrankiai, padedantys tobulėti kalbinėje raiškoje ir mąstyme.