Informacija gyventojams telefonais:
(8 5)  212 0000
8 700 88 888
  • Parašyti
  • Parašyti
  • Parašyti
Apie musGyventojamsĮstaigoms

Ar yra tekę pasinaudoti Europos sveikatos draudimo kortele (ESDK), kuri garantuoja nemokamą būtiną medicinos pagalbą Europos Sąjungos šalyse, Islandijoje, Lichtenšteine, Norvegijoje ir Šveicarijoje?


Apklausų rezultatai

Mus rasite:
Ž. Liauksmino g. 6, 01101 Vilnius
Kaip rasti: map

Gyventojus konsultuojame telefonu (8 5) 212 0000 ir 8 700 88 888 arba atvykus į Vilniaus teritorinės ligonių kasos Gyventojų aptarnavimo skyrių



Darbo laikas:

I–IV  8.00–12.00 ir 12.45–17.00
    V  8.00–12.00 ir 12.45–15.45

Gyventojų priėmimo laikas:
   I 7.30–18.00
  II 7.30–18.00
 III 7.30–18.00
IV 7.30–18.00
 V 7.30–16.45
VI 9.00–13.00


Dėl papildomų nuolaidų paciento priemokai už kompensuojamuosius vaistus taikymo tam tikroms socialinėms fizinių asmenų grupėms projekto tikslų Atnaujinta 2012-06-08 (Archyvinė informacija)

Dėl papildomų nuolaidų paciento priemokai už kompensuojamuosius vaistus taikymo tam tikroms socialinėms fizinių asmenų grupėms projekto tikslų

 

„Verslo žinios“ birželio mėnesio 4 dienos straipsnyje „Klastą įžvelgia ir ministerijos, ir vaistų gamintojai“ (autorė Rima Rutkauskaitė) neteisingai interpretavo Sveikatos apsaugos ministerijos ir Valstybinės ligonių kasos prie Sveikatos apsaugos ministerijos (VLK) specialistų darbo grupės parengtą Lietuvos Respublikos sveikatos draudimo įstatymo 10 ir 30 straipsnių pakeitimo bei papildymo 301 straipsniu įstatymo projektą.

Regis, straipsnio rengėjai neperskaitė Vyriausybei gegužės mėnesį pateikto svarstyti Projekto aiškinamojo rašto arba savaip jį interpretavo. Suprantama, vaistų gamintojų atstovas pateikė tik savo nuomonę apie paramos lėšas pagal žurnalistės pateiktus klausimus. Iš karto matyti, kad atsakymai neatskleidžia projekto rengėjų tikslų ir siekių. Dėl įstatymo projekto kilusios diskusijos ir iškreiptas jo nuostatų aiškinimas rodo, kad ir pačių vaistų gamintojų nuomonės apie rengiamo projekto įgyvendinimo tikslus yra labai skirtingos.

VLK pažymi, kad siūlytu Vyriausybei svarstyti Sveikatos draudimo įstatymo pakeitimo projektu buvo siekiama sudaryti sąlygas tam tikrų socialinių kategorijų asmenims, apdraustiems privalomuoju sveikatos draudimu, mokėti mažesnes priemokas už kompensuojamuosius vaistus, nes vadinamoji apdraustojo priemoka (arba jos dalis) būtų apmokama tikslinės paskirties lėšomis. Taip šiems asmenims būtų užtikrintas geresnis kompensuojamųjų vaistų prieinamumas. Siūlomas skaidrus ir aiškus tikslinių lėšų administravimo mechanizmas būtų tvirtinamas sveikatos apsaugos ministro įsakymu. Apdraustieji, gaunantys įstatymų nustatytą bet kurios rūšies pensiją ar šalpos kompensaciją, atsižvelgiant į ligas, galėtų mokėti mažesnes priemokas už vaistus.

Derinant įstatymo pakeitimo projektą su Finansų, Socialinės apsaugos ir darbo bei Teisingumo ministerijomis, buvo atsisakyta labdaros ir paramos principų taikymo ir pritarta siūlymui iš juridinių ir fizinių asmenų numatomas gauti lėšas laikyti tikslinės paskirties lėšomis. Dabartiniame įstatymo pakeitimo projekte net neužsimenama apie paramos lėšas, todėl nesuprantami žurnalistės klausimai apie paramos ir labdaros lėšų gavimą. Tikslinės paskirties lėšų gavimas yra visai įprastas dalykas biudžetinių įstaigų finansavime ir nekelia jokios privalomųjų mokesčių nemokėjimo grėsmės.

Sutinkame, kad visuomenę reikėtų išsamiau informuoti apie projekto tikslus. Prisimenant, kaip kilo idėja rengti tokį socialinį projektą, reikėtų pažymėti, kad ją Sveikatos apsaugos ministerijai pasiūlė patys vaistų gamintojai, t. y. jie pasiūlė tikslinėmis lėšomis apmokėti dalį apdraustojo priemokos, taikant šiai priemokai papildomas nuolaidas. Valstybinė ligonių kasa 2010 m. gruodžio mėnesį gavo sveikatos apsaugos ministro pavedimą parengti reikiamus dokumentus projektui vykdyti. VLK specialistai kartu su sveikatos apsaugos ministro įsakymu sudarytos darbo grupės nariais vykdė pavedime nurodytas priemones, siekdami sudaryti sąlygas projektui įgyvendinti.

Toliau pateikiame informaciją apie rengiamą įstatymo projektą.

Šis projektas turėtų būti skirtas tik kompensuojamųjų vaistų paciento priemokai sumažinti. Tais atvejais, kai šių vaistų bazinė kaina kompensuojama 90, 80 arba 50 proc., apdraustieji už juos primoka daugiau nei už tuos vaistus, kurių bazinė kaina kompensuojama 100 procentų. Todėl papildomomis tikslinės paskirties lėšomis apmokėjus dalį vaisto priemokos, pacientui už vaistus tektų mokėti mažiau.

Kodėl numatoma, kad tikslines lėšas skirs vaistų gamintojai, nors pagal rengiamą projektą jas galėtų skirti ir kiti fiziniai ar juridiniai asmenys? Todėl, kad tai pasiūlė patys vaistų gamintojai – jie yra pasirengę geriau viešai skirti lėšas apdraustojo priemokai iš dalies apmokėti, taikant šiai priemokai papildomas nuolaidas, ir šias lėšas pervesti į VLK tvarkomą sąskaitą negu taikyti įvairias nuolaidas per vaistines. Taikant nuolaidas vaisto priemokai per vaistinių tinklą, ne visi pacientai gali jomis pasinaudoti, nes nėra visoms vaistinėms prievolės dalyvauti vykdomose vaistų kainų mažinimo akcijose. VLK dažnai tenka atsakyti į gyventojų klausimus telefonu, kodėl vienoje vaistinėje vaistai yra brangesni negu kitoje. Jei žmogus serga jau ne vienerius metus, jis gerai žino savo vartojamų vaistų kainas ir yra nepatenkintas, kad dėl nuolaidos jam  tenka vykti į tolimesnę vaistinę vaistų, nes artimesnioji netaiko vaisto gamintojo vykdomo socialinio projekto akcijų. Iš tikrųjų yra blogai, kad sergantis žmogus vaistų su mažesne priemoka, tarytum pigesnės dešros, turi ieškoti keliose vaistinėse.

Jei parengtas įstatymo pakeitimo projektas būtų įgyvendintas, VLK, naudodamasi informacine sistema, bet kuriuo metu galėtų ir Valstybinei mokesčių inspekcijai, ir bet kuriam tikrintojui pateikti informaciją, kiek iš tikrųjų sumokėjo už vaistus pacientai, kiek šie vaistai kainuoja vaistinėje.

Siūloma tikslinių lėšų apskaita būtų tokia pati kaip Privalomojo sveikatos draudimo fondo biudžeto lėšų, todėl VLK sutiko dalyvauti šio projekto rengime ir suteikti galimybę naudotis jau sukurta fondo biudžeto lėšų apskaitos sistema. Netiesa yra tai, kad tikslinės lėšos bus tvarkomos pagal Labdaros ir paramos įstatymo reikalavimus, nes pagal Vyriausybei teikiamą svarstyti projektą tikslinių lėšų apskaita bus vykdoma vadovaujantis Biudžetinių įstaigų įstatymu.

Pažymėtina, kad VLK prisideda prie šio Sveikatos draudimo įstatymo pakeitimo projekto rengimo tik su geriausiais ketinimais ir siekia, kad kompensuojamieji vaistai apdraustiesiems būtų vienodai prieinami visose vaistinėse. Be to, kompensuojamųjų vaistų kainos galėtų būti mažesnės ne tik dėl vaistų gamintojų siūlomų nuolaidų. Manome, kad šiam tikslui pasiekti galima būtų panaudoti ir kitų geros valios žmonių pervestas tikslines lėšas ir jomis kompensuoti, pavyzdžiui, dalį vaisto priemokos bet kuriam pensininkui.

Tikslinių lėšų pervedimas šio projekto tikslams įgyvendinti numatomas kaip visiškai savanoriškas dalykas, tad tikimės, kad ne tik žodžiais, bet ir skiriamomis lėšomis bus siekiama sumažinti vaistų įsigijimo išlaidas sergantiesiems įvairiomis ligomis.

 

Valstybinė ligonių kasa

 


Prevencinės programos
Mažiesiems apie sveikatą
Būk protingas, nepermokėk už vaistus
E. sveikatos portalas
Svetainės dizainas: Idamas