Informacija gyventojams telefonais:
(8 5)  212 0000
8 700 88 888
  • Parašyti
  • Parašyti
  • Parašyti
Apie musGyventojamsĮstaigoms

Ar žinote, kad Europos sveikatos draudimo kortelė yra išduodama ir keičiama nemokamai?


Apklausų rezultatai

Mus rasite:
Ž. Liauksmino g. 6, 01101 Vilnius
Kaip rasti: map

Gyventojus konsultuojame telefonu (8 5) 212 0000 ir 8 700 88 888 arba atvykus į Vilniaus teritorinės ligonių kasos Gyventojų aptarnavimo skyrių



Darbo laikas:

I–IV  8.00–12.00 ir 12.45–17.00
    V  8.00–12.00 ir 12.45–15.45

Gyventojų priėmimo laikas:
   I 7.30–18.00
  II 7.30–18.00
 III 7.30–18.00
IV 7.30–18.00
 V 7.30–16.45
VI 9.00–13.00


Gyventojai pasitiki Lietuvos privalomojo sveikatos draudimo sistema, bet sveikatos apsaugą laiko labiausiai korumpuota institucija Atnaujinta 2012-05-10 (Archyvinė informacija)

Lietuvos gyventojai  pasitiki Lietuvos privalomojo sveikatos draudimo sistema, tačiau yra įsitikinę, kad labiausiai korumpuota mūsų šalyje – sveikatos apsaugos institucija. Tai parodė trejus metus vykęs Lietuvos gyventojų nuomonės tyrimas.

Jo rezultatai 2012-05-09 buvo pristatyti Vilniaus teritorinėje ligonių kasoje (Vilniaus TLK). Posėdyje dalyvavo Vilniaus TLK,  Vilniaus miesto savivaldybės atstovai, Vilniaus miesto viešųjų asmens sveikatos priežiūros įstaigų vadovai.  

Apie 2009, 2010 ir 2011 metais Valstybinės ligonių kasos (VLK) užsakymu  atlikto tyrimo rezultatus susirinkusiesiems kalbėjo šios įstaigos specialistai.

VLK Strategijos skyriaus vedėjas Kęstutis Miškinis pristatė Lietuvos gyventojų nuomonę, kaip jie vertina korupcijos pasireiškimą sveikatos sistemoje.

VLK  Kokybės vadybos skyriaus vedėjos pavaduotoja Irena Džiužaitė pristatė visuomenės informuotumo, pasitenkinimo ir pasitikėjimo Privalomojo sveikatos draudimo (PSD) sistema, ligonių kasomis ir gydymo įstaigomis tyrimo rezultatus.

Buvo apklausti 1068 respondentai nuo 18 metų amžiaus. 72, 6 proc. apklaustųjų  per pastaruosius 12 mėnesių naudojosi sveikatos priežiūros paslaugomis, 42,7 proc. – vartojo kompensuojamuosius vaistus, 29,2 proc. lankėsi ligonių kasose.

Paaiškėjo, jog Lietuvos gyventojai iš esmės pasitiki PSD sistema, ligonių kasomis ir gydymo įstaigomis – tai rodo išvestiniai rodikliai vertinimų skalėje nuo 1 iki 10, kur 10 – aukščiausias balas. Gyventojų  pasitikėjimo  PSD sistema indeksas per trejus metus didėjo nuo 5,90 balų (2009 m.) iki 6,17 balų (2011 m.). Pasitikėjimo PSD sistema indekso augimas susijęs su pasitikėjimo ligonių kasomis indekso augimu – nuo 5,76 (2009 m.) iki 6,04 (2011 m.).

Nepaisant augančio pasitikėjimo PSD sistema ir ligonių kasomis, gyventojai labiausiai pasitiki gydymo įstaigomis.  Jie neabejoja medicinos darbuotojų profesionalumu, tačiau nėra visiškai tikri, kad gydymo įstaigoje jais bus tinkamai pasirūpinta (2011 metais 17,5 proc. apklaustųjų dėl to jautėsi neužtikrinti, 62,9 proc. manė, kad gydymo įstaigoje jais bus pasirūpinta iš dalies).

Kas antras apklaustasis pageidautų gauti ataskaitą apie ligonių kasų sumokėtus pinigus už gydymą. Gyventojai palankiai vertina galimybę tyrimus atlikti ambulatoriškai – padaugėjo žmonių, kurie sveikatą sutiktų išsitirti tik poliklinikoje.

Tyrimas parodė, kad gyventojų informuotumas, kaip panaudojamos PSDF lėšos, išlieka žemas. Ligonių kasų funkcijos gyventojams mažai atpažįstamos – padaugėjo asmenų, ligonių kasoms priskiriančių kitų institucijų funkcijas. Daugiausia informacijos apie sveikatos priežiūros paslaugas apklaustieji gauna gydymo įstaigose, tuo tarpu informacijos žiniasklaidoje, internete ieškoma retai, dar rečiau – ligonių kasų bei Sveikatos apsaugos ministerijos interneto svetainėse. Gyventojams nėra aiški ir teisinga vaistų kompensavimo tvarka, o vaistų pasirinkimą dažniausiai lemia gydytojo rekomendacija.

Net 60 proc. Lietuvos gyventojų mano, kad labiausiai korumpuotas Lietuvoje – sveikatos apsaugos sektorius. Apie švietimą taip mano 9 proc. apklaustųjų, apie partijas – 14 proc.  Tai paaiškėjo atlikus korupcijos pasireiškimo sveikatos sistemoje vertinimą.  Į klausimą, „Ar didžioji dalis sveikatos priežiūros Lietuvoje yra nemokama“  net 30 proc. apklaustųjų 2009 metais ir 33,4 proc. apklaustųjų 2011 metais atsakė:  „Ne, už visą sveikatos priežiūrą Lietuvoje reikia mokėti, legaliai ar nelegaliai“.

Panašūs ir anksčiau atliktų tyrimų apie korupcijos suvokimą rezultatai:  1995 metais net 40 proc. ligoninėse besigydžiusių  pacientų mokėjo už paslaugas, kurios buvo teikiamos nemokamai. 30 proc. būtinų medikamentų pacientai pirkosi patys, o 8 proc.  pacientų valstybinėse gydymo įstaigose mokėjo neoficialų užmokestį.

Kas antram apklausos dalyviui  per pastaruosius 12 mėnesių yra tekę atsilyginti už sveikatos priežiūros paslaugas.  Apklausa parodė, kad 2011 metais dažniausiai atsilygindavo Tauragės apskrities gyventojai (90,7 proc.), mažiausiai – Alytaus apskrities gyventojai. Dažniausiai asmeniškai atsilyginti už sveikatos priežiūros paslaugas teko Klaipėdos TLK (61,3 proc.), Šiaulių TLK (66,5 proc.), mažiausiai – Vilniaus TLK (49,5 proc.) veiklos zonose gyvenantiems asmenims.

Moterys gydytojams atsilygina dažniau nei vyrai – atitinkamai 59 proc. ir 52,7 proc.  Dažniausiai yra tekę atsilyginti pensininkams – 74,2 proc., rečiausiai – bedarbiams (37,8 proc.). Dažniausiai atsilyginama už gydytojo specialisto konsultaciją (30,8 proc.), už šeimos gydytojo konsultaciją (24,1 proc.), už operaciją (17,6 proc.).  Dažniausiai gydytojams atsilyginama  nuo 50 iki 200 litų, nors kai kurių pacientų „atlygis“ medikams būna 50 litų, kai kurių – iki 500 litų.

Daugiau nei du trečdaliai apklaustųjų atsilyginimą gydytojams sieja su sveikatos paslaugų kokybe, geresniu ir greitesniu gydymu. Vyrauja požiūris, kad kyšis padeda išspręsti problemas. Lyginant tikslines apklaustųjų grupes, taip mano 79 proc. gyventojų, 65 proc. verslininkų ir 67 proc. valstybės tarnautojų.  Atsilyginti gydytojams pacientus paskatina kiti pacientai arba jie tai daro savo noru, tačiau tam, kad atsilyginimas būtų įteisintas – nepritartų, nes moka sveikatos  draudimo mokestį.

Daugelis respondentų mano, kad jų konstitucinė teisė į sveikatos priežiūrą Lietuvoje  užtikrinama tik iš dalies.  Tačiau daugiausia apklaustųjų retai arba niekada nesusiduria su sunkumais siekiant sveikatos priežiūros paslaugų. Jei tokių sunkumų vistik kyla, dažniausiai minimos ilgos eilės pas gydytoją, ilgai tenka laukti eilėje tyrimams atlikti.  Į klausimą „Kaip dažnai sveikatos priežiūros sprendimai Lietuvoje priimami atsižvelgiant į pacientų interesus“ daugiausia apklaustųjų atsakė, kad retai arba niekada (2011 metais taip manė 36,8 proc.). 30 proc. apklaustųjų atrodo, kad pacientų interesų paisoma kartais.

Gyventojų nuomonės apie korupcijos pasireiškimą sveikatos sistemoje tyrimas parodė, kad ligonių kasos, priešingai nei visa sveikatos sistema, nėra laikomos korumpuota institucija. 

 

Visą tyrimo „Lietuvos gyventojų nuomonė apie privalomojo sveikatos draudimo sistemą, ligonių kasų ir sveikatos priežiūros įstaigų veiklą“  medžiagą bei „Korupcijos pasireiškimo sveikatos sistemoje vertinimą“ rasite Vilniaus TLK interneto svetainėje.

 

Lietuvos gyventojų nuomonė apie privalomojo sveikatos draudimo sistemą, ligonių kasų ir sveikatos priežiūros įstaigų veiklą. 2009, 2010, 2011 m.

 

Korupcijos pasireiškimo sveikatos sistemoje vertinimas. Lietuvos gyventojų nuomonės tyrimo duomenys 2009, 2010, 2011 m.

 


Prevencinės programos
Mažiesiems apie sveikatą
Būk protingas, nepermokėk už vaistus
E. sveikatos portalas
Svetainės dizainas: Idamas