Informacija gyventojams telefonais:
(8 5)  212 0000
8 700 88 888
  • Parašyti
  • Parašyti
  • Parašyti
Apie musGyventojamsĮstaigoms

Ar žinote, kad Lietuvos gyventojai, dirbantys ES šalyse, negali būti drausti valstybės lėšomis Lietuvoje (pvz., kaip auginantys mažamečius vaikus)?


Apklausų rezultatai

Mus rasite:
Ž. Liauksmino g. 6, 01101 Vilnius
Kaip rasti: map

Gyventojus konsultuojame telefonu (8 5) 212 0000 ir 8 700 88 888 arba atvykus į Vilniaus teritorinės ligonių kasos Gyventojų aptarnavimo skyrių



Darbo laikas:

I–IV  8.00–12.00 ir 12.45–17.00
    V  8.00–12.00 ir 12.45–15.45

Gyventojų priėmimo laikas:
   I 7.30–18.00
  II 7.30–18.00
 III 7.30–18.00
IV 7.30–18.00
 V 7.30–16.45
VI 9.00–13.00


Vėžio prevencijos baruose – iškalbingi poslinkiai (Archyvinė informacija)
Kad pagrindinės prevencinės sveikatos programos visiškai įsibėgėjo, patvirtina ir šių metų sausio, vasario ir kovo mėnesių duomenys. Per šį laikotarpį vyrų priešinės liaukos vėžio prevencijos programai įgyvendinti buvo panaudota 94 proc., krūties vėžio prevencijos programai – 95,6 proc., širdies ir kraujagyslių ligų prevencijos programai – net 118,4 proc. šių metų pirmajam ketvirčiui iš Privalomojo sveikatos draudimo fondo biudžeto skirtų lėšų. Kol kas mažiausiai išleista gimdos kaklelio vėžio prevencijos programai – panaudota 59,6 proc. šiam laikotarpiui skirtų lėšų. Nors iš esmės Lietuvoje prevencijos programos vykdomos gerai, specialistai pastebi, kad dėl įvairių priežasčių jų įgyvendinimui būdingi atoslūgiai ir pakilimai, toli gražu ne visus pavyksta greitai sudominti karto prevencinėmis programomis ir įtikinti jų nauda. Štai kurį laiką vangiai buvo vykdoma pernai pradėta širdies ir kraujagyslių ligų prevencijos programa, tačiau šiemet jos plėtotė tempais lenkia kitas. Šiemet jau kur kas geriau įgyvendinama ir krūties vėžio prevencijos programa, nors anksčiau ji strigo dėl mamografų ir specialistų, gebančių įvertinti mamogramas, stygiaus. Ir pernai, ir šiemet aktyviai plėtojama priešinės liaukos vėžio prevencija. Galima būtų teigti, kad vyrai aktyviau dalyvauja ją įgyvendinant nei moterys, galinčios dalyvauti joms skirtose vėžio prevencijos programose. Gimdos kaklelio vėžio prevencijos programa buvo pirmoji priešvėžinė prevencijos programa, šalies mastu pradėta įgyvendinti 2004-ųjų vasarą. Iš pradžių moterys tikrinosi gana aktyviai, tačiau ilgainiui programa kiek išsikvėpė: 2006-aisiais ir 2007 metų pradžioje buvo panaudojama apie 50–60 proc. jai skiriamų lėšų. Specialistai pastebi, kad miestietės čia paprastai būna aktyvesnės: tai lemia ir geresnis paslaugų prieinamumas, lengviau pasiekiama informacija, didesnis pačių gyventojų domėjimasis savo sveikata. Kai aktyvioji gyventojų dalis pasitikrina, prevencinių programų rodikliai neretai blogėja. Išjudinti pasyviąją tikrinamųjų dalį yra ne tik gydytojų, bet ir programų organizatorių, šeimos narių taip pat ir žiniasklaidos uždavinys. Kad vis dėlto pasyviuosius išjudinti būtina, įtikina gimdos kaklelio vėžio prevencinės programos rezultatai. 2006 m. vykdant šią programą pasitikrino daugiau kaip 86 tūkstančiai moterų. Ikivėžinių susirgimų (didesnių plokščialąstelinių pakitimų ir carcinoma in situ) požymiai nustatyti 1122 tepinėliuose, piktybinių navikų požymiai – 67 tepinėliuose. Nuo programos įgyvendinimo pradžios iki 2006 m. gruodžio pasitikrino daugiau kaip 294 tūkstančiai moterų (beveik du penktadaliai 30–60 metų moterų), 189 atvejais buvo nustatyta vėžio požymių, 3223 atvejais – ikivėžinių pakitimų požymiai. Pradėjus įgyvendinti šią programą Lietuvoje diagnozuojama daugiau neinvazinio vėžio (carcinoma in situ) atvejų nei invazinio, daugiau nustatoma I stadijos ir mažiau – II–IV stadijų vėžio atvejų. Tai, kad dažniau nustatomos efektyviau gydomos ikivėžinės būklės ir ankstyvųjų stadijų gimdos kaklelio vėžys, patvirtina, kad programa duoda naudos. Tad nuolat reikia moterims priminti ir paraginti rasti laiko nesudėtingam ir visiškai neskausmingam tyrimui atlikti. Primename, kad Gimdos kaklelio piktybinių navikų prevencinių priemonių finansavimo programoje numatytos paslaugos teikiamos moterims nuo 30 iki 60 metų. Gimdos kalelio citologinio tepinėlio paėmimo ir rezultatų įvertinimo paslaugą teikia bendrosios praktikos gydytojas arba pirminės sveikatos priežiūros komandos narys – gydytojas akušeris ginekologas. Iš PSDF biudžeto apmokamas Gimdos kaklelio citologinis tyrimas atliekamas kartą per trejus metus. Jei tepinėlio tyrimas buvo neinformatyvus, jis turi būti kartojamas tol, kol bus gautas tinkamas vertinti atsakymas. Pakartotinis tyrimas iš PSDF biudžeto apmokamas tomis pačiomis bazinėmis kainomis ir tvarka, tačiau ne dažniau kaip kartą per metus. Jei atlikus citologinio tepinėlio tyrimą nustatoma patologija, pacientei turi būti suteikta specializuota ginekologinė pagalba diagnozei patikslinti ir gydyti, t. y. pirmiausia turi būti atlikta biopsija. Gimdos kaklelio biopsijos ir jos rezultatų įvertinimo paslaugą moterims teiks gydytojas akušeris ginekologas ne dažniau kaip vieną kartą per metus. Gavęs gimdos kaklelio tyrimo rezultatus iš šį tyrimą atlikusios gydymo įstaigos, gydytojas apie juos informuoja pacientę ir supažindina su tolesne profilaktika arba išduoda siuntimą gydyti.

Valstybinės ligonių kasos prie SAM Ryšių su visuomene skyrius


Prevencinės programos
Mažiesiems apie sveikatą
Būk protingas, nepermokėk už vaistus
E. sveikatos portalas
Svetainės dizainas: Idamas