Informacija gyventojams telefonais:
(8 5)  212 0000
8 700 88 888
  • Parašyti
  • Parašyti
  • Parašyti
Apie musGyventojamsĮstaigoms

Ar žinote, kad šiemet vasarą mokyklas ir nuolatines studijas baigiantys jaunuoliai privalomuoju sveikatos draudimu (PSD) apdrausti iki šių metų rugpjūčio 31 d. (imtinai)?


Apklausų rezultatai

Mus rasite:
Ž. Liauksmino g. 6, 01101 Vilnius
Kaip rasti: map

Gyventojus konsultuojame telefonu (8 5) 212 0000 ir 8 700 88 888 arba atvykus į Vilniaus teritorinės ligonių kasos Gyventojų aptarnavimo skyrių



Darbo laikas:

I–IV  8.00–12.00 ir 12.45–17.00
    V  8.00–12.00 ir 12.45–15.45

Gyventojų priėmimo laikas:
   I 7.30–18.00
  II 7.30–18.00
 III 7.30–18.00
IV 7.30–18.00
 V 7.30–16.45
VI 9.00–13.00


Vis daugiau vertinančių prevencinių programų naudą (Archyvinė informacija)
Tai, kad prevencinės programos leidžia išvengti rimtos ligos arba ją nustatyti laiku, kol dar galima veiksmingai ją gydyti, ir yra svarbiausias jų tikslas. Ligų prevencija tuo efektyvesnė, kuo daugiau šalies gyventojų pavyksta įtraukti į ją. Nors apskritai abejojančiųjų prevencijos nauda beveik neatsirastų, toli gražu ne visos programos iš karto sulaukė reikiamo dėmesio. Vis dėlto padėtis kasmet gerėja, o šių metų pirmojo pusmečio rezultatai nuteikia visai optimistiškai. Vaikų dantukams – silantai Vaikų krūminių dantų dengimo silantinėmis medžiagomis programa, plėtojama jau penkti metai, šių metų pirmąjį pusmetį buvo vykdoma geriausiai – panaudotos, galima sakyti, visos šiam laikotarpiui skirtos lėšos. Siekiant geresnio pagal programą teikiamų paslaugų prieinamumo, ne kartą buvo keičiama jų teikimo tvarka ir didinamos bazinės kainos. Šią vasarą krūminių dantų dengimo silantais paslaugos pradėtos teikti 6–13 metų (iki sukaks 14 m.) vaikams. Anksčiau buvo silantuojami 5–12 metų vaikų dantys. Šiemet dantų profilaktika, regis, rimtai susirūpino ir tėveliai, ir odontologai, tad tikimasi, kad iki metų pabaigos bus panaudotos visos šiai programai skirtos lėšos – 1,7 mln. litų. Pasitikrinti širdį Asmenų, priskirtinų širdies ir kraujagyslių ligų didelės rizikos grupei, atrankos ir prevencijos priemonių programa (pradėta 2005 m. gruodį), nors lėtai įsibėgėjo, bet pagal panaudotas lėšas jau pernai aplenkė visas vėžio prevencijos programas – buvo išleista 3,4 mln. Lt iš tiems metams skirtų 3,5 mln. Lt, patikrinta 73 tūkst. gyventojų. Šiemet šiai programai skirta jau kur kas daugiau – 5,8 mln. litų ir panaudotos beveik visos pirmojo pusmečio lėšos, ištirta 53 tūkst. asmenų. Primename, kad ši programa skirta vyrams nuo 40 iki 55 metų ir moterims nuo 50 iki 65 metų. Lietuvoje yra apie 690 tūkstančiai tokio amžiaus gyventojų. Vyrai vengia vėžio labiau? Priešinės liaukos vėžio ankstyvosios diagnostikos finansavimo programa nuo pat jos įgyvendinimo pradžios (ji buvo patvirtinta 2005 m. pabaigoje) vykdoma aktyviau nei moterims skirtos vėžio prevencijos programos. 2006 m. šiai programai buvo skirta 4,7 mln. Lt, 2007 m. – 7,5 mln. Lt, 2008 m. – 8,3 mln. litų. Per pirmąjį šių metų pusmetį irgi buvo tikrinama planingai, panaudotos beveik visos šio laikotarpio lėšos. Daugėjant prevencinių tyrimų, kasmet diagnozuojama ir vis daugiau naujų prostatos vėžio atvejų: 2004–2005 m. buvo nustatoma apie 2000 tokių atvejų, o 2007-aisiais jų skaičius pasiekė 3500. Vien per šių metų pirmąjį pusmetį buvo aptikti 1143 vėžio atvejai (per šį laikotarpį pasitikrino 67 tūkst. vyrų). Tačiau svarbu tai, kad trys penktadaliai diagnozuotų piktybinių navikų buvo ankstyvasis I–II stadijų vėžys, kuris dar gali būti sėkmingai gydomas. Pagal šią programą tikrinami visi 50–75 metų vyrai ir vyrai nuo 45 metų, kurių tėvai ar broliai yra sirgę priešinės liaukos vėžiu. Profilaktiniai prostatos tikrinimai yra būtini, nes pacientai ilgai nejaučia jokių prostatos vėžio simptomų. Jau patikrinta daug moterų Dabar kur kas geriau įgyvendinama ir krūties vėžio prevencijos programa, nors anksčiau ji strigo dėl mamografų ir specialistų, gebančių įvertinti mamogramas, stygiaus. Štai 2005 metais, kai ši programa startavo, jai buvo skirta 1,5 mln. Litų, tačiau panaudota vos dešimtadalis šių lėšų ir patikrinta tik apie 5 tūkstančiai 50–69 metų moterų. Pernai jau buvo skirta 3,9 mln. Lt (panaudota 70,3 proc.) ir patikrinta 47 tūkst. Moterų. Šiemet krūties vėžio prevencijai skirta 4 mln. Litų, per pirmąjį pusmetį panaudota beveik pusė šių lėšų ir patikrinta daugiau kaip 26 tūkst. Moterų. Iš jų 63 atvejais atlikus mamografijos tyrimą buvo nustatyti vėžiui būdingi pakitimai ir 174 atvejais – galimi piktybiniai pakitimai. Nors Gimdos kaklelio piktybinių navikų prevencinių priemonių, apmokamų iš Privalomojo sveikatos draudimo fondo biudžeto lėšų, finansavimo programa pagal panaudotas lėšas atsiduria prevencinių programų sąrašo pabaigoje, šiemet ji plėtojama kur kas geriau nei pernai ir užpernai. 2008 m. skirta šiai programai skirta kaip niekada daug – 5,8 mln. Lt, nes šiemet buvo pradėtos profilaktiškai tikrinti ir jaunesnės moterys (anksčiau pagal programą buvo tikrinamos moterys nuo 30 iki 60 metų, o nuo šių metų pradėta tikrinti moteris nuo 25 metų – kaip ir daugelyje kitų tokias programas įgyvendinančių šalių). Pirmąjį pusmetį tam buvo panaudota 2,24 mln. Lt, patikrinta apie 60 tūkst. Moterų. Šiuo laikotarpiu citologiniu tyrimu buvo nustatyta 17 vėžio atvejų, 710 žymių plokščialąstelių intraepitelinių pakitimų ir neinvazinio (neišplitusio) vėžio (Ca in situ) atvejų. Nuo 2004-ųjų, kai buvo pradėta gimdos kaklelio vėžio prevencijos programa, iki 2007-ųjų citologiniu tyrimu buvo nustatyti 225 vėžio atvejai ir 4188 žymių plokščialąstelių intraepitelinių pakitimų ir neinvazinio (neišplitusio) vėžio atvejų. Vis dėlto dabar ankstyvųjų stadijų vėžys diagnozuojamas kur kas dažniau nei prieš pradedant įgyvendinti prevencines programas.

Valstybinė ligonių kasa prie Sveikatos apsaugos ministerijos


Prevencinės programos
Mažiesiems apie sveikatą
Būk protingas, nepermokėk už vaistus
E. sveikatos portalas
Svetainės dizainas: Idamas