Informacija gyventojams telefonais:
(8 5)  212 0000
8 700 88 888
  • Parašyti
  • Parašyti
  • Parašyti
Apie musGyventojamsĮstaigoms

Ar žinote, kad apie Jums suteiktas sveikatos priežiūros paslaugas galite sužinoti viešųjų elektroninių paslaugų portale „Elektroniniai valdžios vartai“?


Apklausų rezultatai

Mus rasite:
Ž. Liauksmino g. 6, 01101 Vilnius
Kaip rasti: map

Gyventojus konsultuojame telefonu (8 5) 212 0000 ir 8 700 88 888 arba atvykus į Vilniaus teritorinės ligonių kasos Gyventojų aptarnavimo skyrių



Darbo laikas:

I–IV  8.00–12.00 ir 12.45–17.00
    V  8.00–12.00 ir 12.45–15.45

Gyventojų priėmimo laikas:
   I 7.30–18.00
  II 7.30–18.00
 III 7.30–18.00
IV 7.30–18.00
 V 7.30–16.45
VI 9.00–13.00


Kompensuojamieji vaistai daugiau inovatyvių ir aptirpusios pacientų priemokos Atnaujinta 2016-08-29 (Archyvinė informacija)
Sveikatos apsaugos viceministras Valentin Gavrilov. SAM nuotr.

Nuo šių metų rugpjūčio 29 d. dienos įsigalioja naujas 2016 m. kompensuojamųjų vaistų kainynas (Kainynas). Jame įrašyta nemažai inovatyvių, sunkiems susirgimams gydyti skirtų vaistų. Kainyną sudarys 2137 vaistiniai preparatai, iš jų 81 naujas preparatas. Už 56 vaistus, kai jie kompensuojami 100 proc., pacientai nemokės jokios priemokos.

Sveikatos apsaugos viceministras Valentin Gavrilov teigia, kad galimybė į kompensuojamųjų vaistų kainyną įtraukti daugiau naujų vaistų, sumažinti pacientų priemokas arba net jų atsisakyti atsirado tik šiais metais. Tokia galimybė atsirado Vyriausybei pakeitus Bazinių kainų apskaičiavimo tvarką, pagal kurią pacientai pigiausią vaistą grupėje, kai jis kompensuojamas 100 proc., galės įsigyti be priemokos. Be to, buvo nuspręsta seniai rinkoje esančių brangių vaistų neįrašyti į kainyną, jei jie yra daugiau negu 40 proc. brangesni už pigiausius analogiškus vaistinius preparatus.

„Galimybės įtraukti į kainyną daugiau pacientams reikalingų kompensuojamųjų vaistų, atsirado  po aktyvių Sveikatos apsaugos ministerijos (SAM) ir Valstybinės ligonių kasos (VLK) derybų su vaistų gamintojais. Šiemet kompensuojamiesiems vaistams buvo suteikta daugiau nuolaidų nei pernai, todėl mažėja gyventojų priemokos už vaistus. Nelengvose derybose mums padėjo ir aktyvus bendradarbiavimas su pacientų organizacijomis, jų išsakyta nuomonė", – sako viceministras.

Atsižvelgiant į naująją Bazinių kainų apskaičiavimo tvarką ir gamintojams pritaikius nuolaidas, be priemokos arba su simboline iki 0,1 Eur priemoka Kainyne yra daugiau negu 430 vaistų.

Pasak specialistų, į naująjį kainyną šiemet įtraukti vaistai, su naujomis veikliosiomis medžiagomis, skirtomis gydyti išsėtinę sklerozę, idiopatinę plaučių fibrozę, raudonąją vilkligę bei ŽIV. Taip pat pirmą kartą į sąrašą įrašyti vaistai su naujomis veikliosiomis medžiagomis, skirti gydyti lėtinę tromboembolinę plaučių hipertenziją bei idiopatinę dilgėlinę.

Patvirtinus naująjį kainyną, planuojamas ir Privalomojo sveikatos draudimo fondo (PSDF) išlaidų mažėjimas. Prognozuojama, kad apie 11 mln. eurų sumažėjusios išlaidos senesniems vaistams, leis įtraukti inovatyvius vaistus į kompensavimo sistemą, pagerinti medicinos pagalbos priemonių prieinamumą. Tai rodo, kad kompensuojamų vaistų prieinamumas pacientams gerėja. Daugėja ir PSDF lėšų, kurios išleidžiamos jiems kompensuoti – 2016 m. tam numatyta 217,5 mln. eurų, o 2015 m. panaudota 212,6 mln. eurų.

Viceministras V. Gavrilov taip pat primena, kad pacientų priemokos už kompensuojamuosius vaistus priklauso ir nuo pačių pacientų.

„Jei pacientai rinktųsi analogiškus, tačiau mažiausias priemokas turinčius vaistus, sumokėtų perpus mažiau. Tuo metu už kardiologinius vaistus – 3 kartus mažiau. Kaip ir kaimyninėse šalyse, Lietuvoje valstybės kompensuojama suma yra vienoda už visus analogiškus to paties bendrinio pavadinimo vaistus, skiriasi tik priemoka už juos. Todėl galutinį sprendimą, kokį konkretų vaistą pasirinkti, kiek už jį sumokėti, priima pacientas", – sako V. Gavrilov.

Valstybinės ligonių kasos prie Sveikatos apsaugos ministerijos (VLK) direktoriaus pavaduotojos Neringos Bernotienės teigimu, apklausos patvirtina, kad nemažai gyventojų nurodo žinantys, jog gali sutaupyti vaistinėse įsigydami tos pačios rūšies kompensuojamuosius vaistus su mažesne priemoka, tačiau neskuba to daryti.

„Skaičiai rodo, kad kardiologinius vaistus vartoja 64 proc. pacientų, jie labiausiai ir permoka. Jei įsigydami kardiologinius kompensuojamuosius vaistus, gyventojai rinktųsi tokius pačius tik pigesnius, jie išleistų vidutiniškai tris kartus mažiau – Lietuvos mastu jie sutaupytų 22 mln. eurų. Vidutiniškai vienas pacientas per metus kardiologinių vaistų priemokoms išleido 46 eurus, kai galėjo išleisti 15,3 eurus", – sako N. Bernotienė. 

Jos teigimu, VLK užsakymu atliktas visuomenės nuomonės tyrimas parodė, kad visgi pusė žmonių, pastebėjusių viešai skelbiamą informaciją apie tai, kad tą pačią veikliąją medžiagą turintys vaistai veikia taip pat, nepriklausomai nuo gamintojo ar pakuotės, pradėjo pirkti pigesnius vaistus, o tai sudaro septintadalį visų suaugusių šalies gyventojų.

2016 m. Kompensuojamųjų vaistinių preparatų kainynas


Valstybinės ligonių kasos prie SAM informacija


Prevencinės programos
Mažiesiems apie sveikatą
Būk protingas, nepermokėk už vaistus
E. sveikatos portalas
Svetainės dizainas: Idamas