Informacija gyventojams telefonais:
(8 5)  212 0000
8 700 88 888
  • Parašyti
  • Parašyti
  • Parašyti
Apie musGyventojamsĮstaigoms

Ar žinote, kad Lietuvos gyventojai, dirbantys ES šalyse, negali būti drausti valstybės lėšomis Lietuvoje (pvz., kaip auginantys mažamečius vaikus)?


Apklausų rezultatai

Mus rasite:
Ž. Liauksmino g. 6, 01101 Vilnius
Kaip rasti: map

Gyventojus konsultuojame telefonu (8 5) 212 0000 ir 8 700 88 888 arba atvykus į Vilniaus teritorinės ligonių kasos Gyventojų aptarnavimo skyrių



Darbo laikas:

I–IV  8.00–12.00 ir 12.45–17.00
    V  8.00–12.00 ir 12.45–15.45

Gyventojų priėmimo laikas:
   I 7.30–18.00
  II 7.30–18.00
 III 7.30–18.00
IV 7.30–18.00
 V 7.30–16.45
VI 9.00–13.00


Būsimieji tėveliai turėtų nepamiršti pasirūpinti savo draudimu Atnaujinta 2015-09-22 (Archyvinė informacija)
VLK Draudžiamųjų privalomuoju sveikatos draudimu registro skyriaus vedėja Natalija Jelenskienė. VLK nuotrauka.

Vaikelio besilaukiantys ar jau auginantys mažamečius vaikus ir dirbantys tėvai dėl savo draustumo privalomuoju sveikatos draudimu (PSD) gali jaustis ramūs, nes šios įmokos nuo jų darbo pajamų yra atskaičiuojamos kiekvieną mėnesį. Vis dėlto tais atvejais, kai mažylio besilaukianti šeima nedirba, iškyla daugybė klausimų.

Valstybinė ligonių kasa prie Sveikatos apsaugos ministerijos (VLK) atkreipia dėmesį į tai, kad dažnai būsimieji tėveliai nežino, kokiais atvejais valstybė juos draudžia PSD, kuris garantuoja gydymo paslaugas, apmokamas Privalomojo sveikatos draudimo fondo (PSDF) lėšomis. Taip pat nežino, ką reikėtų daryti, norint tapti draustu PSD. Paprastai problemų dėl draustumo kyla moterims, kurios pradeda lauktis vaikelio niekur nedirbdamos ir neturėdamos bedarbio statuso, t. y. neregistruotos darbo biržoje.

VLK Draudžiamųjų privalomuoju sveikatos draudimu registro skyriaus vedėja Natalija Jelenskienė teigia, kad neretai ir darbo biržoje registruotos bei niekur nedirbančios moterys, gavusios iš gydytojo pažymą apie nėštumą, pristato ją tik darbo biržai, tačiau teritorinei ligonių kasai (TLK) nepateikia. Būtent dėl to vėliau ir kyla problemų.

„Deja, tos būsimos mamos, kurios niekur nedirba ir nepristato tokios pažymos teritorinei ligonių kasai, lieka neapdraustos PSD tiek nėštumo laikotarpiu, tiek ir po gimdymo. Pasitaiko ir tokių atvejų, kai nedirbančios nėščiosios į ligonių kasą nesikreipia iki pat gimdymo ir tik jam prasidėjus būsimieji tėveliai sužino, kad gimdyvė yra nedrausta PSD. Tai padaryti labai svarbu, kad ateityje nekiltų keblumų gydymo įstaigoje, norint gauti PSDF lėšomis apmokamas paslaugas“, – sako N. Jelenskienė.

Taigi svarbu žinoti, jei nėščioji niekur nedirba, kad ji kreiptųsi į gydytoją dėl pažymos apie nėštumą ir šios pažymos originalą pateiktų artimiausiai TLK. Joje turi būti nurodyti duomenys apie nėštumo laikotarpį (nėštumo savaičių skaičius, numatoma gimdymo data), nes nuo 28 nėštumo savaitės besilaukianti moteris tampa apdrausta PSD valstybės lėšomis.

Taip pat kiekvienai vaikelio besilaukiančiai moteriai svarbu žinoti ir tai, kad apdraustomis valstybės lėšomis laikomos tos moterys, kurioms yra suteiktos nėštumo ir gimdymo atostogos, taip pat nedirbančios moterys jų nėštumo laikotarpiu, t. y. 70 dienų (arba 28 nėštumo savaites ir daugiau) iki gimdymo ir 56 dienas po gimdymo.

Be to, Lietuvoje apdraustuoju laikomas ir vienas iš tėvų (įtėvių) arba globėjų, auginantis vaiką iki 8 metų, taip pat vienas iš tėvų (įtėvių) arba globėjų, auginantis du ir daugiau nepilnamečių vaikų iki 18 metų. Globėjais laikomi tik tie žmonės, kurie yra įteisinę vaiko globą.

„Gimus vaikeliui tėvai turi tarpusavyje nuspręsti, kuris iš jų bus draudžiamas valstybės lėšomis, nes juo gali tapti tik vienas iš tėvų – arba mama, arba tėvas. Vienas iš tėvų, pageidaujantis tokio draudimo, ligonių kasai turi pateikti vaiko gimimo liudijimo originalą ir savo tapatybę patvirtinantį dokumentą. Kol tėvai nesikreipia į TLK, tol ligonių kasos neturi informacijos apie tai, kuris iš tėvų pasirinko draudimą valstybės lėšomis, šios informacijos neturi ir gydymo įstaigos, todėl jos negali teikti ligonių kasų kompensuojamų gydymo paslaugų“, – sakė N. Jelenskienė.

Taigi pateikus reikiamus dokumentus ligonių kasai, vienas iš tėvų tampa apdraustu PSD nuo vaiko gimimo dienos ir gali gauti reikiamas gydymo paslaugas.

N. Jelenskienės teigimu, jei laiku neatvykstama į TLK susitvarkyti reikiamų dokumentų, atsiranda nepatogumų gydymo įstaigoje, nes draudimo laikotarpis turi būti nustatomas ligonių kasoje. Tik po to gali būti teikiamos gydymo paslaugos, už kurias moka ligonių kasos. Tad tėveliams vertėtų įsidėmėti, kad gimus vaikeliui reikėtų nepamiršti atvykti į artimiausią TLK.


Valstybinės ligonių kasos prie SAM informacija


Prevencinės programos
Mažiesiems apie sveikatą
Būk protingas, nepermokėk už vaistus
E. sveikatos portalas
Svetainės dizainas: Idamas