Informacija gyventojams telefonais:
(8 5)  212 0000
8 700 88 888
  • Parašyti
  • Parašyti
  • Parašyti
Apie musGyventojamsĮstaigoms

Ar žinote, kad šiemet vasarą mokyklas ir nuolatines studijas baigiantys jaunuoliai privalomuoju sveikatos draudimu (PSD) apdrausti iki šių metų rugpjūčio 31 d. (imtinai)?


Apklausų rezultatai

Mus rasite:
Ž. Liauksmino g. 6, 01101 Vilnius
Kaip rasti: map

Gyventojus konsultuojame telefonu (8 5) 212 0000 ir 8 700 88 888 arba atvykus į Vilniaus teritorinės ligonių kasos Gyventojų aptarnavimo skyrių



Darbo laikas:

I–IV  8.00–12.00 ir 12.45–17.00
    V  8.00–12.00 ir 12.45–15.45

Gyventojų priėmimo laikas:
   I 7.30–18.00
  II 7.30–18.00
 III 7.30–18.00
IV 7.30–18.00
 V 7.30–16.45
VI 9.00–13.00


VLK primena: moterys gali išsitirti nemokamai ir dėl vėžio Atnaujinta 2014-03-28 (Archyvinė informacija)

Valstybinė ligonių kasa prie Sveikatos apsaugos ministerijos (VLK) ragina moteris aktyviau

dalyvauti mūsų šalyje vykdomose prevencinėse programose ir pasinaudoti valstybės suteiktomis galimybėmis nemokamai išsitirti dėl gimdos kaklelio, krūties ir storosios žarnos vėžio, širdies ir kraujagyslių ligų. Pagal prevencines programas atliekami įvairiausi tyrimai yra kompensuojami Privalomojo sveikatos draudimo fondo (PSDF) lėšomis, todėl nei vienai moteriai už šias paslaugas nereikia mokėti iš savo kišenės.  

„Pagal šias prevencines programas atliekami specialūs tyrimai, kurie padeda dar ankstyvojoje stadijoje nustatyti ligą. Svarbu atminti tai, kad kuo anksčiau aptinkami pakitimai, tuo lengviau galima juos išgydyti. Be to, profilaktiniai tikrinimai būtini, nes pacientai ankstyvoje šių ligų fazėje ilgai nejaučia jokių jų simptomų“, – tvirtino Daiva Berūkštienė, VLK Paslaugų ekspertizės, metodinio vadovavimo ir kontrolės skyriaus vedėja.

Todėl D. Berūkštienė ragina moteris nedelsti, labiau rūpintis savo sveikata ir nemokamai pasitikrinti. „Neatidėliokite, imkitės gerų darbų dėl savo šeimos ir artimųjų. Išsitirkite, paskatinkite artimuosius pasitikrinti. Nelaukite akivaizdžių ligos simptomų – laiku diagnozuota liga suteiks sėkmingesnio gydymo galimybę“, – kviečia D. Berūkštienė.

Gimdos kaklelio piktybinių navikų prevencinių priemonių finansavimo programa skirta moterų nuo 25 iki 60 metų gimdos kaklelio piktybinių navikų prevencijai. Pasitikinti galima vieną kartą per trejus metus.

„Pasirinkta būtent tokia amžiaus grupė moksliškai įrodžius, kad iki 20–25 metų ir vyresnės nei 60 metų moterys gimdos kaklelio vėžiu suserga labai retai. Todėl didesnės nustatytos rizikos grupės moterys vieną kartą per trejus metus gali pasitikrinti nemokamai – joms paimamas ir ištiriamas gimdos kaklelio citologinis tepinėlis, jei reikia – atliekama biopsija, ištiriama“,– sako D. Berūkštienė.

Pasak jos, gimdos kaklelio vėžys formuojasi ilgai. Todėl svarbu diagnozuoti ikivėžinę būklę ar vėžį atpažinti kuo ankstyvesnėje stadijoje. Net 80 proc. šia liga susirgusių moterų galėtų pasveikti, jei liga būtų pastebėta laiku ir kuo anksčiau pradėtas gydymas. 

Pernai pagal minėtą programą pasitikrino beveik 110 tūkst. moterų.

Atrankinės mamografinės patikros dėl krūties vėžio programa skirta 50–69 metų amžiaus moterų krūties piktybinių navikų prevencijai. Pagal ją išsitirti galima vieną kartą per dvejus metus.

„Pagrindinis šios programos tyrimo metodas – mamografija. Tai leidžia nustatyti, ar krūtyje neatsirado pakitimų, kurie leistų įžvelgti ikivėžinę grėsmę ar ligos užuomazgas. Gavus šeimos gydytojo siuntimą atlikti šį tyrimą, galima iš anksto užsiregistruoti mamografijos įrenginį turinčioje gydymo  įstaigoje. Tyrimo rezultatus praneša šeimos gydytojas, gavęs juos iš mamogramas vertinančios įstaigos“,– tvirtino D. Berūkštienė.

D. Berūkštienės teigimu, mamografinį tyrimą galima atlikti tiek didžiuosiuose Lietuvos miestuose (Vilniuje, Kaune, Klaipėdoje, Šiauliuose), tiek labiau nuo jų nutolusiuose Panevėžio, Marijampolės, Alytaus, Utenos, Tauragės, Mažeikių, Druskininkų, Šilutės, Ukmergės, Telšių rajonų centruose. Todėl pasitikrinti neišvykus iš savo miesto arba pasiekus artimiausią, kuriame esanti įstaiga turi mamografijos tyrimui atlikti reikalingą įrangą, turi galimybę visos moterys. 

Pernai pagal minėtą programą pasitikrino daugiau nei 80 tūkst. moterų. 

Storosios žarnos vėžio ankstyvosios diagnostikos finansavimo programa vykdoma septyniose Lietuvos apskrityse. Kol kas pagal ją išsitirti negali Telšių, Utenos, Marijampolės apskričių gyventojai. Artimiausiu metu jos plėtra planuojama ir šiuose regionuose, nes norisi, kad kuo didesniam skaičiui žmonių būtų prieinama tokia paslauga. Ši programa skirta 50–74 metų amžiaus asmenims. Šioje programoje asmenys gali sudalyvauti vieną kartą per dvejus metus.

„Ankstyvoje storosios žarnos vėžio stadijoje ligos simptomai beveik nepastebimi, nes jie nėra specifiniai. Ši liga yra pavojinga, tačiau diagnozuota ikivėžinėje stadijoje – išgydoma“,– pabrėžė D. Berūkštienė. 

Gyventojams turėtų būti atliekamas slapto kraujavimo testas, kas rodytų storosios žarnos vėžio simptomus. Jei testo atsakymas neigiamas – pacientas sveikas ir tyrimas jam bus kartojamas po dviejų metų. Jei teigiamas – šeimos gydytojas išduos siuntimą pas gydytoją specialistą. Tada atliekama kolonoskopija ir, prireikus, biopsija. Šių tyrimų metu tiksliai diagnozuojama liga. Pacientai, kuriems kolonoskopijos metu imta biopsija ir diagnozuotas storosios žarnos vėžys, siunčiami gydytis į specializuotas gydymo įstaigas. 

Pernai dėl šios ligos pasitikrino daugiau kaip 141 tūkst. žmonių. 

Širdies ir kraujagyslių ligų prevencijos programoje kartą per vienerius metus gali dalyvauti moterys nuo 50 iki 65 metų. 

„Tai galimybė pasitikrinti širdies veiklą ir kraujagyslių būklę, anksti nustatyti išeminį širdies ir kraujagyslių pažeidimą, jo atsiradimo tikimybę, išvengti ligos, neįgalumo ir mirties nuo ūmių komplikacijų: miokardo infarkto, insulto, periferinių arterijų trombozės“,– sako D. Berūkštienė. 

Norintiesiems pasitikrinti širdies ir kraujagyslių būklę šeimos gydytojas nustato rizikos veiksnius ir, jei reikia, sudaro individualius širdies ir kraujagyslių ligų prevencijos planus. Jei gydytojas nustato, kad šių ligų tikimybė yra didelė, jis siunčia pacientą išsamiau ištirti, o prireikus – skiriamas gydymas. 

Pernai pagal minėtą programą pasitikrino beveik 200 tūkst. šalies gyventojų. 

VLK kviečia moteris aktyviau dalyvauti Lietuvoje vykdomose prevencinėse programose ir nemokamai pasitikrinti sveikatą, išsitirti ar nėra rizikos susirgti vėžiu, širdies ir kraujagyslių ligomis. Norint išsitirti pagal jas, reikėtų kreiptis į savo šeimos gydytoją – nebūtina laukti. 

 

Lietuvoje vykdomos šios prevencinės programos moterims:

 

Prevencinė programa

Kam skirta programa

Programos priemonės

Gimdos kaklelio piktybinių navikų prevencinių priemonių finansavimo programa  

Moterims nuo 25 iki 60 metų

Kartą per 3 metus atliekamas citologinio tepinėlio tyrimas. Gavus jo rezultatus gali būti atliekama biopsija, leidžianti objektyviai patvirtinti arba paneigti ligos diagnozę

 

Atrankinės mamografinės patikros dėl krūties vėžio finansavimo programa 

Moterims nuo 50 iki 69 metų (imtinai)

Kartą per 2 metus atliekamas mamografinis tyrimas. Gavus šeimos gydytojo siuntimą atlikti mamografinį tyrimą, galima iš anksto užsiregistruoti (atvykus arba telefonu) mamografijos įrenginį turinčioje sveikatos priežiūros įstaigoje, atliksiančioje tyrimą. Tyrimo rezultatus praneša šeimos gydytojas, gavęs juos iš mamogramas vertinančios įstaigos

 

Asmenų, priskirtinų  širdies ir kraujagyslių ligų didelės rizikos grupei, atrankos ir prevencijos priemonių finansavimo programa 

Moterims nuo 50 iki 65 metų ir

vyrams nuo 40 iki 55 metų

Kartą per 1 metus šeimos gydytojas nustato rizikos veiksnius ir, jei reikia, sudaro individualų širdies ir kraujagyslių ligų prevencijos planą. Jei gydytojas nustato, kad širdies ir kraujagyslių ligų tikimybė yra didelė, jis siunčia pacientą į specializuotus centrus išsamiau ištirti, o prireikus – skiriamas gydymas. Svarbu žinoti, kad vieną kartą per metus nemokamai gali būti nustatoma gliukozės, cholesterolio, trigliceridų koncentracija kraujyje, atliekama elektrokardiograma ir kiti tyrimai, parodantys, ar žmogus priskirtinas didelės rizikos grupei.

Storosios žarnos vėžio ankstyvosios diagnostikos finansavimo programa

Asmenims, kurie yra 50–74 metų amžiaus. Šiuo metu programa vykdoma septyniose Lietuvos apskrityse: Panevėžio, Tauragės, Klaipėdos, Šiaulių, Vilniaus, Kauno ir Alytaus apskrityje (nuo š. m. sausio 1 d.)

Kartą per 2 metus pacientui atliekamas slapto kraujavimo testas. Jei testo atsakymas neigiamas – pacientas sveikas, jei atsakymas teigiamas – šeimos gydytojas išduos siuntimą pas gydytoją specialistą. Kolonoskopija ir, prireikus, biopsija yra būdai objektyviai patvirtinti storosios žarnos vėžio diagnozę.

 

 

 


Prevencinės programos
Mažiesiems apie sveikatą
Būk protingas, nepermokėk už vaistus
E. sveikatos portalas
Svetainės dizainas: Idamas