Informacija gyventojams telefonais:
(8 5)  212 0000
8 700 88 888
  • Parašyti
  • Parašyti
  • Parašyti
Apie musGyventojamsĮstaigoms

Ar yra tekę pasinaudoti Europos sveikatos draudimo kortele (ESDK), kuri garantuoja nemokamą būtiną medicinos pagalbą Europos Sąjungos šalyse, Islandijoje, Lichtenšteine, Norvegijoje ir Šveicarijoje?


Apklausų rezultatai

Mus rasite:
Ž. Liauksmino g. 6, 01101 Vilnius
Kaip rasti: map

Gyventojus konsultuojame telefonu (8 5) 212 0000 ir 8 700 88 888 arba atvykus į Vilniaus teritorinės ligonių kasos Gyventojų aptarnavimo skyrių



Darbo laikas:

I–IV  8.00–12.00 ir 12.45–17.00
    V  8.00–12.00 ir 12.45–15.45

Gyventojų priėmimo laikas:
   I 7.30–18.00
  II 7.30–18.00
 III 7.30–18.00
IV 7.30–18.00
 V 7.30–16.45
VI 9.00–13.00


SVEIKATOS PRIEŽIŪROS PASLAUGŲ TEIKIMAS IR APMOKĖJIMAS Atnaujinta 2014-02-14

Lietuvos Respublikos sveikatos sistemos įstatymas numato, kad apdraustiesiems Privalomuoju sveikatos draudimu valstybė laiduoja nemokamą asmens sveikatos priežiūrą įstaigose, sudariusiose sutartis su teritorinėmis ligonių kasomis. Šių sutarčių pagrindu lėšos, kurias žmonės mokesčių pavidalu sumokėjo valstybei, patenka į valstybines ar privačias gydymo įstaigas. Valstybinėms ir privačioms gydymo įstaigoms, kurios yra sudariusios sutartis su ligonių kasomis, už pacientams suteiktas paslaugas pagal vienodus įkainius moka teritorinės ligonių kasos. Iš Privalomojo sveikatos draudimo fondo biudžeto, vadovaujantis Lietuvos Respublikos sveikatos sistemos ir Sveikatos draudimo įstatymais, apmokamos teisės aktais nustatytos valstybės laiduojamos asmens sveikatos priežiūros paslaugos.

Apdraustam privalomuoju sveikatos draudimu pacientui visi laboratoriniai tyrimai, kurie priskirti šeimos gydytojo kompetencijai, atliekami nemokamai pirminės ambulatorinės asmens sveikatos priežiūros įstaigoje, kurioje pacientas yra prisirašęs. Šeimos gydytojo kompetencijai priskirti: bendras kraujo, šlapimo, gliukozės, cholesterolio kiekio kraujyje, c-reaktyviojo baltymo koncentracijos arba eritrocitų nusėdimo greičio, kalio, natrio kiekio kraujo serume, kreatinino ir šlapalo kiekio (urea) tyrimai, gliukozės toleravimo mėginys, taip pat alanininės transaminazės, asparagininės transaminazės, šarminės fosfatazės, gama-gliutamil transferazės,  bilirubino, tireotropinio hormono ir laisvo tiroksino, geležies kiekio kraujyje ir mikroalbumino kiekio šlapime tyrimai. Pacientui, kuriam paskirta planinė operacija, šeimos gydytojas, jeigu reikia, skiria kraujo krešumo sistemos būklės įvertinimo tyrimą (-us) ir (ar) kraujo grupės ir rezus priklausomybės faktoriaus nustatymo tyrimus. Pacientui, kuriam paskirtas gydymas geriamaisiais netiesioginio veikimo antikoaguliantais, skiriamas protrombino laiko tyrimas, kad būtų galima įvertinti kraujo krešumo sistemos būklę. Šeimos gydytojo kompetencijai priskirtas ir specialusis ligonio ištyrimas: neurologinis, oftalmologinis (įskaitant regėjimo aštrumo, spalvų skyrimo nustatymą, vokų akių gleivinės, ašarų latakų, vyzdžio ir rainelės apžiūrą, akispūdžio matavimą, akių dugno apžiūrą tiesioginės oftalmoskopijos būdu), nosies, ausų ir gerklės, dermatologinis, chirurginis, ortopedinis, psichikos būklės, akušerinis ir ginekologinis. Todėl šeimos gydytojas privalo išduoti siuntimą konsultuoti ir gydyti tik neaiškiu, jo kompetencijai nepriskirtu atveju.

Jei pacientas siunčiamas į gydytojo specialisto konsultaciją, ji atliekama nemokamai tose gydymo įstaigose, kurios yra sudariusios sutartis su teritorine ligonių kasa dėl atitinkamo gydytojo specialisto konsultacijų teikimo ir apmokėjimo. Konsultacijos metu pagal gydytojo specialisto kompetenciją atliekami visi būtini tiriamieji ir gydomieji veiksmai, raštu teikiami patarimai pacientą siuntusiam gydytojui. Per konsultaciją gydytojo paskirtų tyrimų išlaidos yra įskaičiuotos į paslaugos kainą ir apmokamos iš Privalomojo sveikatos draudimo fondo biudžeto lėšų. Taigi tyrimai, kuriuos paskiria gydytojas specialistas konsultacijos metu, atliekami nemokamai toje gydymo įstaigoje, kurioje pacientas yra konsultuojamas.

Turėdamas siuntimą, pacientas gali rinktis gydytoją ir gydymo įstaigą, kuri yra sudariusi sutartį su ligonių kasa. Pas specialistą dėl konsultacijos pacientas registruojamas anksčiausia galima data (pagal paslaugų teikimo registravimo žurnalą). Laukimo trukmė pas gydytoją specialistą skelbiama gydymo įstaigų ir ligonių kasų interneto svetainėse. Siuntimo nereikia, jei kreipiamasi dėl būtinosios medicinos pagalbos (būtinoji medicinos pagalba teikiama visiems be išimties), be to, kai yra numatytas ilgalaikis paciento stebėjimas. Be siuntimo galima  kreiptis į gydytoją dermatovenerologą.

Kompiuterinės tomografijos ir magnetinio rezonanso tomografijos tyrimai kompensuojami iš Privalomojo sveikatos draudimo fondo biudžeto, kai apdraustąjį dėl tyrimo siunčia gydytojas specialistas, įtaręs ligą ar būklę, nurodytą Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro įsakyme. Mokėti gali tekti tik už nuotrauką ar vaizdo įrašą.

Pacientui, kuris gydosi ligoninėje, vaistus skiria ir dėl gydymo būdų sprendžia jį gydantis gydytojas. Visi stacionare pacientams skiriami vaistai įskaičiuoti į gydymo kainą, kurią apmoka ligonių kasos. Kol pacientas gydosi stacionare, ligoninė turi aprūpinti jį visais reikiamais vaistais, išskyrus tuos kompensuojamuosius vaistus, kurie pacientui jau buvo išrašomi ambulatoriškai ne trumpiau kaip vieną mėnesį prieš jam patenkant į ligoninę. Šiuos kompensuojamuosius vaistus gali išrašyti ligoninėje pacientą gydantis gydytojas. Jei ligoninėje pacientą gydantis gydytojas pasiūlo naudoti naujesnius, geresnius ar brangesnius medikamentus arba gydymo technologijas, ir pacientas su tuo sutinka, jis turi apmokėti skirtumą tarp ligonių kasų apmokamos paslaugos sumos (standarto) ir gydytojo pasiūlyto, o paciento pasirinkto varianto kainos. Sutikimą apmokėti skirtumą pacientas turi patvirtinti savo parašu. Apmokėti visą savo pageidaujamos paslaugos kainą pacientas privalo tik tada, jeigu gydytojas nemano, kad ši paslauga jam reikalinga ir todėl pacientui jos neskiria.

Pasitaiko atvejų, kai stacionarų gydytojai pacientui rekomenduoja pačiam įsigyti vaistus, operacijai reikalingas priemones ar medicinos pagalbos priemones (sauskelnes ar kt.), tačiau tai nereglamentuojama teisės aktuose ir yra neteisėta.

Teritorinių ligonių kasų sutartyse su gydymo įstaigomis  numatyta, už kokias pacientams teikiamas ir iš sveikatos draudimo biudžeto apmokamas  paslaugas asmens sveikatos priežiūros įstaigos yra įsipareigojusios neimti papildomo mokesčio. Vilniaus teritorinė ligonių kasa, sudarydama sutartis su gydymo įstaigomis, reikalauja, kad gydymo įstaigos matomoje vietoje – registratūroje, priėmimo kambaryje, interneto svetainėje – skelbtų, kokias teikiamas sveikatos priežiūros paslaugas apmoka ligonių kasos, be to, pateiktų išsamią ir pacientui suprantamą informaciją apie mokamų paslaugų teikimo tvarką ir sąlygas.

Mokėti už sveikatos priežiūros paslaugas pacientui reikia, jeigu:

  • jis neapdraustas privalomuoju sveikatos draudimu;
  • kreipiasi į gydymo įstaigą, kuri nėra sudariusi sutarčių su teritorine ligonių kasa;
  • nori gauti ne šeimos gydytojo, o gydytojo specialisto konsultaciją, bet neturi siuntimo (siuntimas neprivalomas kreipiantis dėl skubios medicinos pagalbos, kai yra numatytas paciento ilgalaikis stebėjimas arba kreipiantis į gydytoją dermatologą);
  • savo iniciatyva pasirenka papildomas paslaugas ar procedūras;
  • planines sveikatos priežiūros paslaugas nori gauti greičiau negu jos yra paskirtos;
  • pacientui yra teikiamos mokamos paslaugos, įrašytos į sveikatos apsaugos ministro patvirtintą Mokamų paslaugų sąrašą (kosmetinės chirurgijos operacijos ir kosmetologijos procedūros, dantų protezavimas (išskyrus kai kurių kategorijų asmenis), akupunktūra ir manualinė terapija, sveikatos tikrinimai vykstant į užsienį, norint įsigyti ginklą, gauti vairuotojų, aviatorių pažymėjimus, kai kuriais kitais, teisės aktais reglamentuotais atvejais).

KĄ  PACIENTAS PRIVALO TURĖTI KREIPDAMASIS Į GYDYMO ĮSTAIGĄ

Kreipdamasis į šeimos gydytoją pacientas turi turėti asmens dokumentą su nuotrauka ir asmens kodu. Kreipdamasis į gydytojus konsultantus, į ligonines ar sanatorijas pacientas turi turėti dar ir gydytojo siuntimą. O būtinąją  medicinos pagalbą gydymo įstaiga suteiks ir nepateikus minėtų dokumentų.

SVARBU

Svarbu žinoti, kad visais atvejais, kai pacientui siūloma už ką nors mokėti, gydymo įstaigos darbuotojai turi paaiškinti, kaip šią paslaugą jis galėtų gauti  nemokamai.

KLAUSKITE

Jeigu besigydant pacientui kyla neaiškumų ar dvejonių dėl suteiktos informacijos, skirto gydymo, paslaugų apmokėjimo, jis turi kreiptis į skyriaus vedėją ar gydymo įstaigos administraciją. Jei gauti atsakymai paciento netenkina, jis gali kreiptis į teritorinę ligonių kasą.

Prevencinės programos
Mažiesiems apie sveikatą
Būk protingas, nepermokėk už vaistus
E. sveikatos portalas
Svetainės dizainas: Idamas