Informacija gyventojams telefonais:
(8 5)  212 0000
8 700 88 888
  • Parašyti
  • Parašyti
  • Parašyti
Apie musGyventojamsĮstaigoms

Ar žinote, kad Europos sveikatos draudimo kortelė yra išduodama ir keičiama nemokamai?


Apklausų rezultatai

Mus rasite:
Ž. Liauksmino g. 6, 01101 Vilnius
Kaip rasti: map

Gyventojus konsultuojame telefonu (8 5) 212 0000 ir 8 700 88 888 arba atvykus į Vilniaus teritorinės ligonių kasos Gyventojų aptarnavimo skyrių



Darbo laikas:

I–IV  8.00–12.00 ir 12.45–17.00
    V  8.00–12.00 ir 12.45–15.45

Gyventojų priėmimo laikas:
   I 7.30–18.00
  II 7.30–18.00
 III 7.30–18.00
IV 7.30–18.00
 V 7.30–16.45
VI 9.00–13.00


VLK: PSD nedraustų žmonių mažėja didesniais tempais Atnaujinta 2014-01-16 (Archyvinė informacija)

Naujausiais Valstybinės ligonių kasos prie Sveikatos apsaugos ministerijos (VLK) duomenimis, privalomuoju sveikatos draudimu (PSD) nedraustų asmenų pastaraisiais mėnesiais mažėja vis didesniais tempais. Ypač spartus mažėjimas užfiksuotas praėjusių metų gruodžio mėnesį, kuomet tokių žmonių sumažėjo net 14 tūkstančių. To iki šiol nebuvo, nes mažėjimas siekdavo vos kelis tūkst. arba išlikdavo stabilus. Tai reiškia, kad vis daugiau žmonių išeina „iš šešėlio“ į dienos šviesą, oficialiai deklaruoja savo veiklą.

Nepaisant to, nedraustųjų skaičius išlieka nemažas – šiuo metu jis siekia virš 280 tūkstančių. Todėl VLK ragina nedraustus PSD mūsų šalies gyventojus kuo greičiau apsidrausti, nes šis draudimas garantuoja gydymą susirgus ir suteikia saugumo. Susirgus PSD nedraustiems žmonėms, jų gydymas gali kainuoti labai brangiai, o mokėti tektų iš savo kišenės, nes neapsidraudusiems nemokamai teikiama tik būtinoji medicinos pagalba.

VLK vertinimu, nedraustųjų asmenų skaičius pastaruoju metu spartesniais tempais ėmė mažėti neatsitiktinai. Praėjusiais metais tiek Sveikatos apsaugos ministerija, tiek VLK labai daug dėmesio skyrė ragindami žmones mokėti PSD įmokas, aiškindami, kodėl tai svarbu daryti, kad tai garantuoja saugumą, gydymą susirgus. Taigi tokio efekto pavyko pasiekti viešumo dėka, nes žmones vis dažniau pasiekia teisinga informacija. Juk viešumas – geriausia prevencija. Tikimasi, kad neapdraustųjų skaičius ateityje ims mažėti dar spartesniais tempais, nes žmonės dar labiau supras naudą ir svarbą būti draustam PSD. 

 

VLK primena, kad daug keliaujantiems po užsienio šalis lietuviams irgi svarbu apsidrausti. Būdami drausti Lietuvoje (nesvarbu, kokio dydžio įmokas ir kas moka), jie gali gauti nemokamas būtinosios pagalbos paslaugas užsienyje. Pasitaiko atvejų, kai mūsų kraštiečiai, kurie nėra drausti PSD, išvykę į kurią nors Europos Sąjungos (ES) šalį ir susirgę už gydymą turi sumokėti nemenką sumą. Be to, senosiose ES šalyse narėse gydymas kainuoja gerokai brangiau nei Lietuvoje.

Be to, VLK atkreipia dėmesį į tai, kad buvimas neapsidraudusiu PSD gali reikšti didelę finansinę riziką susirgus. Štai keletas pavyzdžių, kiek kainuotų įvairaus sudėtingumo gydymas:

- Plaučių uždegimo gydymas – 1100–3610 litų;

- Tulžies pūslės akmenų pašalinimo operacija laparoskopiniu būdu – 2082–4104 litų;

- Stuburo išvaržos gydymas – 2911–11 880 litų;

- Klubo sąnario protezavimas (be endoprotezo kainos) – 4280–7420 litų;

- Inkstų transplantacija – 46 700–85 637 litų.

 

Taigi VLK valdomo Draudžiamųjų registro duomenimis, 2014 m. sausio 7 d. duomenimis, Lietuvoje buvo virš 280 tūkst. PSD neapdraustų asmenų. Lyginant su 2013 m. rugsėjo 1 d. duomenimis, šis skaičius sumažėjo 18 tūkst. – tuomet nedraustų asmenų skaičius siekė beveik 298 tūkst. Šiuo metu mūsų šalyje PSD apdraustas yra 2 996 756 asmuo, t. y. 91,45 proc. visų draudžiamųjų. Iš viso Lietuvoje yra 3 277 015* draudžiamųjų, t. y. asmenų, turinčių prievolę draustis PSD arba būti apdraustais valstybės lėšomis.

Didžiausią neapdraustųjų dalį sudaro jauni žmonės nuo 20 iki 30 metų – virš 93 tūkst. Jie mažiau serga, rečiau kreipiasi į gydymo įstaigas, tad dažnai nė nesidomi savo draustumu. Tikėtina, kad tarp jų daugiau išvykstančių iš Lietuvos ir nedeklaruojančių išvykimo. Lietuvos mastu tai – nemaža rizikos grupė. Šie žmonės yra pasislėpę ne tik Lietuvos, bet ir kitų šalių ekonomikos šešėlyje. Nemokėdami PSD bei kitų mokesčių jie rizikuoja ligos atveju negauti PSD teikiamų garantijų (šios garantijos atsiranda, kai pradedamos mokėti PSD įmokos arba jei asmenį draudžia valstybė). 

1,700 tūkst. apdraustųjų (56,7 proc.) yra apdrausti valstybės lėšomis – tai socialiai pažeidžiamos žmonių grupės (pensininkai, vaikai ir moksleiviai iki 18 m., dieninių studijų studentai, registruoti bedarbiai, vaikus auginantys tėvai, neįgalūs asmenys, dvasininkai ir kt.). Šiems žmonėms suteiktų sveikatos priežiūros paslaugų išlaidos yra apmokamos valstybės biudžeto lėšomis, o jų sumokamos įmokos, lyginant su kitomis grupėmis – mažiausios. 2013 m. metinės įmokos dydis buvo 762 litai. Didžiąją šių asmenų dalį sudaro senyvo amžiaus žmonės, kurių sveikatos priežiūra kainuoja brangiausiai.

 

1,276 tūkst. asmenų, t. y. 42,6 proc. PSD įmokų mokėtojų, kurių mokamos įmokos dydis priklauso nuo vykdomos veiklos. Į jų gretas patenka dirbantieji savarankiškai, vykdantys individualią veiklą, autoriai, sportininkai, dirbantieji pagal darbo sutartis.

 

Dirbantieji Lietuvoje, kaip ir daugelyje ES šalių, dalį įmokos moka patys, dalį įmokos už juos sumoka darbdavys (6 ir 3 proc.). Lyginant su užsienio šalimis, Lietuvą galima priskirti prie šalių, kuriose PSD įmoka yra mažesnė nei 10 proc. atlyginimo. Pavyzdžiui, Lenkijoje – apie 9 proc. (moka darbuotojas), Austrijoje – apie 7,5 proc. (diferencijuota pagal darbuotojų kvalifikaciją). Daugelyje senųjų ES šalių PSD įmoka yra gerokai didesnė nei 10 proc. Pavyzdžiui, Vokietijoje – apie 15,5 proc. (iš jų 7,5 proc. moka darbuotojas, likusią dalį 8 proc. – darbdavys), Prancūzijoje – 13,5 proc. (0,7 ir 12,8 proc.), Čekijoje – 14,4 proc. (4,5 ir 9,9 proc.).

Siekiant išvengti piktnaudžiavimo ir apginti sąžiningai mokesčius valstybei mokančių žmonių interesus, yra pradėtas tobulinti teisinis reglamentavimas dėl draustumo įsigaliojimo tvarkos, jo trukmės ir galiojimo.

 

Asmenys, kurie nėra drausti PSD

 

Amžius

Skaičius

Iki 20 metų

7376

20–30

93599

30–40

73448

40–50

57675

50–60

40530

> 60 metų

7631

Iš viso

280 259

 

 

 

 

 

 

 

 

 

2014 01 07 Draudžiamųjų registro duomenys.

 

*Šis skaičius skiriasi nuo paskutinio Lietuvos gyventojų surašymo duomenų dėl gyventojų surašymo metodikos ypatumų. Draudžiamųjų privalomuoju sveikatos draudimu registras funkcionuoja Lietuvos Gyventojų registro pagrindu ir draudžiamųjų skaičius yra nustatomas pagal Sveikatos draudimo įstatymą. Šiame registre įregistruojami ne tik nuolat gyvenantys, bet ir laikinai gyvenantys Lietuvoje asmenys, taip pat teisėtai dirbantys ES valstybių narių piliečiai ir nepilnamečiai jų šeimos nariai. 


Prevencinės programos
Mažiesiems apie sveikatą
Būk protingas, nepermokėk už vaistus
E. sveikatos portalas
Svetainės dizainas: Idamas