Informacija gyventojams telefonais:
(8 5)  212 0000
8 700 88 888
  • Parašyti
  • Parašyti
  • Parašyti
Apie musGyventojamsĮstaigoms

Ar žinote, kad Lietuvos gyventojai, dirbantys ES šalyse, negali būti drausti valstybės lėšomis Lietuvoje (pvz., kaip auginantys mažamečius vaikus)?


Apklausų rezultatai

Mus rasite:
Ž. Liauksmino g. 6, 01101 Vilnius
Kaip rasti: map

Gyventojus konsultuojame telefonu (8 5) 212 0000 ir 8 700 88 888 arba atvykus į Vilniaus teritorinės ligonių kasos Gyventojų aptarnavimo skyrių



Darbo laikas:

I–IV  8.00–12.00 ir 12.45–17.00
    V  8.00–12.00 ir 12.45–15.45

Gyventojų priėmimo laikas:
   I 7.30–18.00
  II 7.30–18.00
 III 7.30–18.00
IV 7.30–18.00
 V 7.30–16.45
VI 9.00–13.00


VLK direktorius A. Sasnauskas: „Lietuva – pavyzdys Europai, parodantis, kaip sėkmingai suvaldyti krizę sveikatos sektoriuje“ Atnaujinta 2013-05-03 (Archyvinė informacija)

Lietuvos sveikatos apsaugos sistema gali būti pavyzdžiu daugeliui Europos valstybių, ypač – dėl sėkmingo krizės šiame sektoriuje suvaldymo ekonominiu sunkmečiu. Kai kurios šalys perima mūsų patirtį, imasi priemonių, kurios Lietuvoje buvo įgyvendinamos dar prieš ekonomikos nuosmukį, siekiant užtikrinti pasiektą sveikatos priežiūros paslaugų vartojimo lygį ir nemažinant paslaugų prieinamumo pacientams. 

Tokie vertinimai ir nuomonės buvo išsakyti Norvegijoje, Osle, Pasaulinės sveikatos organizacijos (PSO)  organizuotame aukšto lygio sveikatos pareigūnų susitikime. Jame buvo analizuojama, kaip Europos šalių sveikatos sektoriai įveikė ekonominį sunkmetį, kokių priemonių buvo imtasi reikiamam paslaugų prieinamumui ir sveikatos sistemos finansiniam stabilumui užtikrinti.  

Čia Lietuvai atstovavo sveikatos apsaugos viceministras Erikas Mačiūnas ir Valstybinės ligonių kasos prie Sveikatos apsaugos ministerijos (VLK) direktorius Algis Sasnauskas. 

„Šiame aukšto lygio tarptautiniame renginyje Lietuvos sveikatos apsaugos sistema buvo minima kaip vienas iš pavyzdžių kitoms Europos valstybėms, ypač buvo akcentuojamas mūsų šalies gebėjimas sunkmečiu sėkmingai suvaldyti krizę sveikatos sektoriuje. Neabejotinai vertinga yra tai, kad mūsų mažos šalies patirtį analizuoja tokios valstybės kaip Ispanija, Prancūzija, Italija. Įdomu ir tai, kad kaimyninė Latvija ne tik domisi Lietuvos sveikatos apsaugos sistema, bet ir bando kai kuriuos dalykus pritaikyti savo krašte, pavyzdžiui, diegti panašų lėšų sveikatos apsaugai finansuoti surinkimą kaip pas mus“, – teigia VLK direktorius A. Sasnauskas. 

PSO ekspertų nuomone, geriausiai finansinį stabilumą ir paslaugų prieinamumą užtikrinti padeda

solidarumu grįsta sistema, kai reikiamos lėšos sveikatos priežiūrai finansuoti kaupiamos viename fonde. (Taip yra Lietuvoje, čia lėšos kaupiamos Privalomojo sveikatos draudimo fonde.) Tai garantuoja efektyvų valdymą ir nedideles sistemos administravimo išlaidas. 

Sunkmečiu gyventojų sveikatos priežiūros poreikis tik didėja, nors šio sektoriaus finansavimas blogėja dėl nedarbo, mažėjančių atlyginimų ir blogiau surenkamų sveikatos draudimo įmokų. Todėl būtina imtis priemonių, kurios leistų kompensuoti šiuos praradimus. PSO ekspertų vertinimu, Lietuvoje veikiantis Privalomojo sveikatos draudimo fondo (PSDF) pajamų surinkimo mechanizmas kaip tik ir leido krizės metu išvengti žymesnio lėšų, reikalingų apdraustųjų sveikatos poreikiams tenkinti, sumažėjimo. Tuo metu, kai mažėjo PSDF biudžeto pajamos, gaunamos iš dirbančių asmenų privalomojo sveikatos draudimo įmokų, padidėjo valstybės biudžeto įmoka už vieną žmogų, draudžiamą privalomuoju sveikatos draudimu valstybės lėšomis. Kadangi ši įmoka yra susieta su užpraeitų metų šalies vidutiniu atlyginimu, toks mechanizmas veikia anticikliškai: ekonominio augimo sąlygomis valstybės biudžeto įmoka didėja vėluodama dvejus metus, tačiau atėjus nuosmukiui dar dvejus metus toliau didėja, iš dalies kompensuodama pajamų sumažėjimą. 

VLK vadovo A. Sasnausko teigimu, mūsų šalyje veikianti privalomojo sveikatos draudimo sistema įrodė savo gyvybingumą krizės laikotarpiu. Tuo metu buvo taikytos kompleksinės turimų išteklių panaudojimo priemonės, leidusios suteikti daugiau efektyvių paslaugų pacientams, nepabloginti jų prieinamumo – ir visa tai buvo padaryta turint mažesnius finansinius išteklius nei iki krizės. 

„Svarbu tai, kad sunkmečiu kompensuojamųjų vaistų prieinamumas net šiek tiek padidėjo, nes buvo imtasi būtinų jų kainų mažinimo priemonių. Sunkmečiu sveikatos priežiūros paslaugoms taip pat buvo taikomi atitinkami prioritetai. Pavyzdžiui, skatinome teikti daugiau ambulatorinių, dienos chirurgijos, pirminės sveikatos priežiūros paslaugų. Sėkmingai buvo plėtojamos ir prevencinės programos. Jų finansavimas nemažėjo, be to, buvo pradėta vykdyti ir nauja prevencinė programa“, – pasakoja A. Sasnauskas. 

Anot A. Sasnausko, tokias priemones, kurios leido sunkmečiu sėkmingai valdyti sveikatos priežiūros išlaidas, PSO ekspertai pripažino svarbiausiomis. Žinoma, krizę padėjo įveikti ir bendras visų sveikatos sistemos dalyvių – politikų, paslaugų teikėjų, pacientų – sutarimas dėl antikrizinių priemonių taikymo.


Prevencinės programos
Mažiesiems apie sveikatą
Būk protingas, nepermokėk už vaistus
E. sveikatos portalas
Svetainės dizainas: Idamas