Informacija gyventojams telefonais:
(8 5)  212 0000
8 700 88 888
  • Parašyti
  • Parašyti
  • Parašyti
Apie musGyventojamsĮstaigoms

Ar žinote, kad studentai savo gimtajame mieste arba tame, kuriame studijuoja, gali patys pasirinkti sau patogią ir lengvai pasiekiamą pirminės asmens sveikatos priežiūros įstaigą ir joje prisirašyti?


Apklausų rezultatai

Mus rasite:
Ž. Liauksmino g. 6, 01101 Vilnius
Kaip rasti: map

Gyventojus konsultuojame telefonu (8 5) 212 0000 ir 8 700 88 888 arba atvykus į Vilniaus teritorinės ligonių kasos Gyventojų aptarnavimo skyrių



Darbo laikas:

I–IV  8.00–12.00 ir 12.45–17.00
    V  8.00–12.00 ir 12.45–15.45

Gyventojų priėmimo laikas:
   I 7.30–18.00
  II 7.30–18.00
 III 7.30–18.00
IV 7.30–18.00
 V 7.30–16.45
VI 9.00–13.00


Prof. D. Jankauskienė: krizės metu Lietuvos sveikatos finansavimas Europos kontekste atrodė pagirtinai Atnaujinta 2013-04-12 (Archyvinė informacija)

Konferencijoje skaitytame pranešime Mykolo Romerio universiteto Politikos ir vadybos fakulteto prodekanė pabrėžė, jog Privalomojo sveikatos draudimo fondo biudžetas (PSDF)  biudžetas nuo BVP nuo 1998 iki 2009 metų augo kasmet iki  dviejų procentinių punktų per metus; augant BVP, buvo didinamas ir PSDF biudžetas. Sveikatos sektoriaus finansavimas iš esmės neblogėjo ir 2009 metais, kai dėl ekonominės krizės Lietuvos BVP sumažėjo daugiau nei 20 mlrd. litų – tais metais sveikatos apsaugai skiriamos lėšos sumažėjo vos 0,1 mlrd. Lt. Tuo tarpu ne visoms Europos Sąjungos (ES) valstybėms krizės laikotarpiu pavyko išlaikyti sveikatos apsaugai skiriamą finansavimą – BVP ir sveikatai skiriamų lėšų santykis daugelyje šalių kito sveikatos nenaudai. Tuo tarpu Lietuva ES šalių kontekste atrodė pagirtinai. 

„Nors ES pavyko išlaikyti vidurkį, tačiau tokiose šalyse kaip Graikija, Čekija, Latvija, Italija, Airija, Slovėnija, Rumunija, Estija sveikatos apsaugai skiriamas finansavimas gerokai sumažėjo. Tuo tarpu Lietuva krizės laikotarpiu išlaikė stabilų finansavimą. Tai įvyko dėl to, kad Privalomojo sveikatos draudimo fondo biudžetas nebuvo taip smarkiai sumažintas. Vienais metais jis sumažėjo 4, kitais – 6 procentais“, – teigė D. Jankauskienė.  Todėl, anot profesorės, ES kontekste Lietuva buvo giriama. 

Tačiau dabar, skirtingai nei kitose Europos šalyse, situacija ženkliai blogėja. „Pastaruosius dvejus metus BVP Lietuvoje kyla, o PSDF biudžetas santykinai vis mažinamas. Pagal BVP ir sveikatos biudžeto lėšų santykį mūsų šalyje sveikatos apsaugai skiriamų lėšų nuo 2010 metų sumažėjo vienu procentu – nuo 4,7 proc. viso BVP 2010 metais iki 3,7 proc. 2012 metais“, – teigė prof. dr. D. Jankauskienė, siūlydama į tai atkreipti dėmesį ir ieškoti sprendimų.  

 

BVP ir PSDF biudžeto dinamika 1998-2012 m.  

Šioje konferencijoje iškeltos temos ir problemos davė impulsą diskusijoms, kuriose pranešėjai analizavo laikmečio aktualijas, teisinius konkurencijos bei sveikatos priežiūros paslaugų rinkos reguliavimo aspektus, tiesiogiai susijusius su Lietuvos privalomojo sveikatos draudimo veikla. 

Prof. dr. D. Jankauskienės ir kiti VLK konferencijos pranešimai skelbiami VLK interneto svetainėje www.vlk.lt

 


Prevencinės programos
Mažiesiems apie sveikatą
Būk protingas, nepermokėk už vaistus
E. sveikatos portalas
Svetainės dizainas: Idamas