Informacija gyventojams telefonais:
(8 5)  212 0000
8 700 88 888
  • Parašyti
  • Parašyti
  • Parašyti
Apie musGyventojamsĮstaigoms

Ar kada nors kreipėtės į gydymo įstaigos administraciją, suabejoję suteiktų paslaugų apmokestinimu?


Apklausų rezultatai

Mus rasite:
Ž. Liauksmino g. 6, 01101 Vilnius
Kaip rasti: map

Gyventojus konsultuojame telefonu
8 700 88 888 ir (8 5) 212 0000 arba atvykus į Vilniaus teritorinės ligonių kasos Gyventojų aptarnavimo skyrių




Darbo laikas:

I–IV 8.00–12.00 ir 12.45–17.00
V 8.00–12.00 ir 12.45–15.45


Gyventojų priėmimo laikas:
I 7.30–18.00
II 7.30–18.00
III 7.30–18.00
IV 7.30–18.00
V 7.30–16.45
VI 9.00–13.00


VLK direktorius A. Sasnauskas: „Privačių gydymo įstaigų veiklai nenumatoma naujų ribojimų“ Atnaujinta 2013-01-28

Valstybinė ligonių kasa prie Sveikatos apsaugos ministerijos (VLK), reaguodama į visuomenėje kilusį susidomėjimą dėl siūlymų Sveikatos draudimo įstatymu nustatyti teritorinių ligonių kasų (TLK) ir asmens sveikatos priežiūros įstaigų sutarčių sudarymo sąlygas, informuoja, kad šie pakeitimai neturėtų įtakos nei privačių, nei viešųjų gydymo įstaigų veiklai, neribotų naujų įstaigų steigimo, o pagal sudarytas sutartis dėl paslaugų teikimo gyventojams būtų įprastai atsiskaitoma Privalomojo sveikatos draudimo fondo (PSDF) lėšomis.

Pirmiausia VLK atkreipia dėmesį į tai, kad minėto projekto rengimą paskatino Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo sprendimas, priimtas 2012 m. lapkričio 19 dieną, kuriame aptariamas sveikatos priežiūros sutarčių sudarymas tarp teritorinių ligonių kasų ir asmens sveikatos priežiūros įstaigų. Teismas konstatavo, kad jų sudarymo sąlygos gali būti nustatomos tik įstatymu.

VLK direktoriaus Algio Sasnausko teigimu, šios sutarčių sudarymo sąlygos nėra naujas dalykas sveikatos priežiūros paslaugų teikėjams, nes jos jau buvo taikomos kelerius metus pagal sveikatos apsaugos ministro patvirtintą tvarką. Iki šiol sutarčių sudarymas buvo reglamentuojamas įstatymų įgyvendinamaisiais aktais, o dabar jį siūloma perkelti į aukštesnį lygį – Sveikatos draudimo įstatymą.

„Norėčiau nuraminti ir išsklaidyti šiuo metu visuomenėje kilusį nerimą dėl minėto įstatymo pakeitimų. Nei privačioms, nei viešosioms įstaigoms nėra jokio pagrindo nerimauti, nes šie pakeitimai neturėtų įtakos įstaigų veiklai, jos dirbtų kaip dirbusios, o pagal sudarytas sutartis tarp TLK ir privačių bei viešųjų įstaigų būtų atsiskaitoma PSDF biudžeto lėšomis, įvertinus tai, kiek ir kokių paslaugų suteikta gyventojams pagal sutartyse numatytas sąlygas. Šie pokyčiai neribotų ir naujų privačių įstaigų steigimo – tai būtų galima daryti tokiomis pat sąlygomis kaip ir iki šiol. Privačių gydymo įstaigų veiklai nenumatoma naujų ribojimų. Kalbantieji priešingai skleidžia dezinformaciją“, – tvirtino A. Sasnauskas.

Anot VLK vadovo A. Sasnausko, labai svarbu atkreipti dėmesį ir į tai, kad pakeitimai, kuriuos numatyta tobulinti grąžintame įstatymo projekte, neturėtų jokios neigiamos įtakos ir pacientų interesams.

„Žmonėms dėl to tikrai nereikėtų nerimauti. Priešingai, dauguma pacientų tik laimėtų, nes į Sveikatos draudimo įstatymą perkeltas minėtų sutarčių reglamentavimas leistų užtikrinti ne tik kokybišką ir teisingą, bet ir tolygų sveikatos paslaugų teikimą žmonėms skirtinguose šalies regionuose“, – teigė A. Sasnauskas.

Jo teigimu, atsirastų daugiau galimybių, tarkime, mažesnių regionų gyventojams gauti daugiau tokių sveikatos priežiūros paslaugų, kurias jiems būdavo sunku gauti arba kurios iš viso būdavo neprieinamos. Būtų galima užtikrinti, kad šias paslaugas gautų daugiau pacientų, ir tolygiau paskirstyti lėšas šalies regionams. Tai leistų žmonėms reikiamas paslaugas gauti vietoje, nevykstant į kitą regioną. VLK informuoja, kad, įsigaliojus minėtiems įstatymo pakeitimams, sudarant sutartis prioritetas būtų teikiamas tiems šalies regionams, kuriuose tam tikros paslaugos vartojimas yra 10 proc. mažesnis nei tokių pat paslaugų vartojimo lygis visos šalies mastu. Pavyzdžiui, jei kuriame nors rajone tam tikrų paslaugų vartojimo rodiklis būtų 10 proc. mažesnis nei Lietuvos vidurkis, sudarant sutartis prioritetas būtų teikiamas toms įstaigoms – tiek privačioms, tiek viešosioms, siūlančioms paslaugas teikti būtent tokiame rajone.

Anot VLK, dėl ribotų finansinių galimybių neįmanoma sudaryti sutarčių su visais norinčiaisiais dėl visų pageidaujamų paslaugų finansavimo. PSDF biudžeto lėšos turi būti racionaliai ir efektyviai paskirstomos, pirmiausia jas skiriant toms vietovėms, kurių žmonėms labiausiai trūksta sveikatos priežiūros paslaugų.

Nuo 2005 m. iki 2012 m. kasmet vis daugiau buvo sudaroma sutarčių tarp TLK ir privačių asmens sveikatos priežiūros įstaigų. Pavyzdžiui, 2012 m. teritorinės ligonių kasos su privačiomis medicinos įstaigomis buvo sudariusios 673 sutartis, o su viešosiomis – 603. Iš viso su privačiomis įstaigomis buvo sudaryta sutarčių už 215,6 mln. litų, skiriamų iš PSDF. (Žr. diagramoje)

Privačiose pirminės ambulatorinės asmens sveikatos priežiūros įstaigose taip pat daugėja aptarnaujamų gyventojų. Pvz., 2011 m. dėl paslaugų teikimo ir jų išlaidų apmokėjimo iš viso buvo sudaryta 401 sutartis, iš jų 236 – su privačiais paslaugų teikėjais, o 2012 m. – 405 sutartys, iš kurių 240 – su privačiais tiekėjais.

PAPILDOMA informacija
TOP 3 populiariausių paslaugų privačiose įstaigose
(2012 m. duomenys) 

1 vieta. 146,2 mln. Lt teko pirminės ambulatorinės asmens sveikatos priežiūros paslaugoms apmokėti. Tai sudarė 26 proc. bendrų PSDF biudžeto lėšų, tenkančių visų pirminės ambulatorinės asmens sveikatos priežiūros paslaugų išlaidoms apmokėti.
2 vieta. 60,8 mln. Lt buvo sumokėta už privačių įstaigų atliktus brangiuosius tyrimus ir procedūras. Tai sudarė 26,9 proc. visų PSDF biudžeto lėšų, skirtų brangiesiems tyrimams ir procedūroms.
3 vieta. 40 mln. Lt teko specialistų konsultacijoms, priėmimo-skubiosios pagalbos, dienos stacionaro, dienos chirurgijos, stebėjimo paslaugoms. Tai sudarė 7,6 proc. visų PSDF biudžeto lėšų šioms paslaugoms apmokėti.


Prevencinės programos
Mažiesiems apie sveikatą
Būk protingas, nepermokėk už vaistus
E. sveikatos portalas
Svetainės dizainas: Idamas