Informacija gyventojams telefonais:
(8 5)  212 0000
8 700 88 888
  • Parašyti
  • Parašyti
  • Parašyti
Apie musGyventojamsĮstaigoms

Ar žinote, kad, įtariant krūtų patologiją, su gydytojo siuntimu galima išsitirti pas krūtų specialistą Vilniaus Antakalnio, Centro ir Šeškinės poliklinikose – nebūtina iškart vykti į Nacionalinį vėžio institutą?


Apklausų rezultatai

Mus rasite:
Ž. Liauksmino g. 6, 01101 Vilnius
Kaip rasti: map

Gyventojus konsultuojame telefonu (8 5) 212 0000 ir 8 700 88 888 arba atvykus į Vilniaus teritorinės ligonių kasos Gyventojų aptarnavimo skyrių



Darbo laikas:

I–IV 8.00–12.00 ir 12.45–17.00
V 8.00–12.00 ir 12.45–15.45


Gyventojų priėmimo laikas:
I 7.30–18.00
II 7.30–18.00
III 7.30–18.00
IV 7.30–18.00
V 7.30–16.45
IV 9.00–13.00


Sveikatos priežiūros finansavimas Europoje ir Lietuvoje Atnaujinta 2013-01-28 (Archyvinė informacija)

Lietuvoje formuojant ir tvirtinant 2013-ųjų Privalomojo sveikatos draudimo fondo (PSDF) biudžetą, Europos Komisija išleido ir paskelbė leidinį „Apie sveikatą glaustai: Europa 2012 m.“ (angl. Health at a Glance: Europe 2012). Jame lyginami įvairūs šalių-narių sveikatos sektoriaus rodikliai, tarp jų – ir sveikatos priežiūros išlaidos bei finansavimo šaltiniai, apžvelgiamos ilgalaikės tendencijos ir Europos šalių skirtumai.

Lyginant sveikatos priežiūros finansavimo šaltinius, pažymima, kad visose Europos šalyse, išskyrus Kiprą, pagrindinis sveikatos priežiūros finansavimo šaltinis yra valstybės sektorius. 2010 m. iš jo buvo finansuojama vidutiniškai beveik trys ketvirtadaliai (73 proc.) visų sveikatos sektoriaus išlaidų ES valstybėse narėse. Valstybinis finansavimas sudarė daugiau kaip 80 proc. Nyderlanduose, Šiaurės šalyse (išskyrus Suomiją), Liuksemburge, Čekijoje, Jungtinėje Karalystėje ir Rumunijoje. Mažiausiai valstybės lėšų skyrė Kipras (43 proc.) bei Bulgarija, Graikija ir Latvija (55–60 proc.). Lietuva – arčiausiai vidurkio (72 proc.).

Sveikatos priežiūros išlaidos pagal finansavimo tipą (lentelė sudaryta remiantis Europos Komisijos pateiktais duomenimis. Šaltinis: OECD Health Data 2012; WHO Global Health Expenditure Database)

Leidinyje teigiama, kad sveikatos sektoriui skiriamų valstybės ir privačių lėšų santykį kai kuriose šalyse labiausiai pakeitė ekonomikos krizė. Valstybėms mažinant išlaidas, skiriamas sveikatai, tuo pat metu didėjo paslaugų ir vaistų, už kuriuos moka patys gyventojai, apimtys. Pavyzdžiui, Airijoje valstybės finansuojamų sveikatos sektoriaus išlaidų dalis 2008–2010 m. sumažėjo beveik 6 proc. ir šiuo metu sudaro 70 proc., o gyventojų lėšomis apmokamų išlaidų dalis padidėjo. Taip pat valstybės finansavimas sumažėjo ir Bulgarijoje bei Slovakijoje.

Kitas svarbus sveikatos sektoriaus išlaidų finansavimo šaltinis – mokėjimai „iš kišenės“. Tokių mokėjimų 2010 m. didžiausia dalis – net 49 proc. – buvo Kipre, 43 proc. – Bulgarijoje, 38 proc. – Graikijoje. Beveik pusėje ES valstybių ši dalis paaugo būtent per paskutinįjį dešimtmetį, didėjant biudžeto suvaržymams. Mažiausiai „iš kišenės“ už sveikatos paslaugas žmonės moka Nyderlanduose, Prancūzijoje ir Jungtinėje Karalystėje.

Lietuvoje sveikatos priežiūra finansuojama PSDF biudžeto lėšomis ir tokia sistema užtikrina apdraustiesiems privalomuoju sveikatos draudimu sveikatos priežiūros paslaugų prieinamumą, galimybę gauti kompensuojamuosius vaistus ir medicinos pagalbos priemones, nepatiriant didelių išlaidų susirgus.

Valstybinė ligonių kasa prie Sveikatos apsaugos ministerijos (VLK), kasmet rengianti PSDF biudžeto projektą, kuris yra tvirtinamas Seime, šioje sistemoje atlieka svarbų vaidmenį ne tik kaip aktyvus biudžeto formavimo pasiūlymų rengėjas, bet ir kaip mokėtojas už suteiktas draudžiamiesiems sveikatos priežiūros paslaugas.

VLK direktorius Algis Sasnauskas, lygindamas Lietuvos sveikatos priežiūros išlaidų finansavimo sistemą su kitų ES šalių šios srities finansavimo sistemomis, teigia, kad šalis yra tarp tų Europos valstybių, kuriose dominuoja valstybinis sveikatos paslaugų finansavimas. Todėl, kalbant apie sveikatos apsaugos sistemos finansavimo šaltinius ir lyginant su situacija ES, Lietuva – visiškai europinė valstybė.

Tačiau kita vertus, jis pažymi, kad toks finansavimas visuomenėje sukelia ir tam tikrų nepagrįstų lūkesčių: esant ribotiems finansiniams ištekliams, neįmanoma finansuoti visų medicinos paslaugų, kurias galėtų suteikti tiek privačios, tiek viešosios gydymo įstaigos, neretai kyla diskusijų dėl prioritetinio finansavimo sričių.

VLK primena, kad pernai metų pabaigoje Seime įstatymu patvirtintas 2013 m. PSDF biudžetas yra beveik 136 mln. litų arba 3,4 proc. didesnis nei planuotas 2012 m., tačiau 3,1 proc. mažesnis nei 2012 m. faktinės PSDF išlaidos. Dėl to bus sudėtinga užtikrinti jau pasiektą sveikatos priežiūros paslaugų prieinamumą gyventojams. Taip kyla būtinybė šiais metais ieškoti papildomų finansinių galimybių, peržiūrėti esamus finansinius resursus, svarstyti ir naujus PSDF biudžeto pajamų šaltinius.

Taigi įvertinus Europos komisijos leidinyje „Apie sveikatą glaustai: Europa 2012 m.“ (angl. Health at a Glance: Europe 2012) pateiktus duomenis, Lietuvos sveikatos priežiūros finansavimo modelis ES kontekste vertintinas kaip turintis daug pranašumų, finansiškai tvarus ir skirtas ilgalaikio visuomenės sveikatinimo tikslui įgyvendinti.


Prevencinės programos
Mažiesiems apie sveikatą
Būk protingas, nepermokėk už vaistus
E. sveikatos portalas
Svetainės dizainas: Idamas